21 gruodžio, 2015
VGTU informacija

Gyva ar dirbtinė: kokią eglutę rinkis?

Kalėdinė eglutė – tiesiog būtinas švenčių atributas. Visgi, čia susiduriame su dilema, kokią žaliaskarę puošti – dirbtinę ar gyvą. Išsklaidyti mitus ir pasirinkti aplinkai draugiškiausią variantą padės Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedros docentė Aušra Zigmontienė.

„Jeigu renkatės tarp dirbtinės, kirstos ir vazonėlyje pasodintos eglutės, ekologijos požiūriu, be abejo, pirmauja pastaroji. Puiki išeitis: šventiniu laikotarpiu galite pasidžiaugi, o vėliau pasodinti miškelyje arba atiduodi tai galinčiam padaryti žmogui“, – aiškina ekologijos ir aplinkosaugos ekspertė.

Mokslininkės teigimu, tai, kad tokios eglutės neprigyja yra mitas. Šis reiškinys labiau taikytinas lepesniems, mūsų klimatui nepritaikytiems medeliams, o nuo seno Lietuvoje augančios eglės atsodintos puikiai žaliuoja. Žinoma, įtakos turi ir atsodinimo vieta, laikas, taip pat priežiūra.

„Pastebėjau, jog šiemet eglučių kainos pakilusios, o vazonuose augantys spygliuočiai yra bene patys brangiausi. Taigi, natūralu, jog daugelis renkasi ekonomiškesnį variantą ir puošia kirstas eglutes. Jei tik savavališkai nekerti miško, tai nėra jau taip blogai. Juk pardavinėjamos kalėdinės eglutės yra tam auginamos specialiai, o po švenčių jas galima teisingai sutvarkyti“, – sako A. Zigmontienė.

Geriausias būdas atsisveikinti su kirsta švenčių puošmena – kompostavimas. Jeigu gyvenate nuosavame name, turite savo kiemą, reikėtų medelį susmulkinti ir palikti kompostuoti dirvožemyje su senais medžių lapais, kitomis šakelėmis – toks būdas tampa vis populiaresnis, o tai, kas paimta iš dirvožemio, grįžta atgal kitu pavidalu. Visgi, jeigu tokios galimybės neturite, reikėtų nepatingėti sudalyvauti specialiose akcijose, kurių metu eglutės yra surenkamos, o po to perdirbamos į biokurą ar kompostuojamos. Svarbiausia nedarykite klaidos ir nemeskite žaliaskarių į mišrių atliekų konteinerį.

Kitas populiarus šventinis sprendimas – dirbtinės eglutės. Rinka perpildyta kiniškų neperdirbamo plastiko medelių, o tai reiškia, jog jie negali būti perdirbami ir panaudojami antrąjį kartą.

„Ar egzistuoja ekologiškos dirbtinės eglutės? Apie tokias girdėti neteko. Neperdirbamas plastikas naudojamas tam, kad gaminio savikaina būtų mažesnė. Gaminiai gali būti tik geresnės ar prastesnės kokybės, skirtis naudojamų dažų kiekiu, grožiu, kaina, bet visos bus pagamintos iš tos pačios medžiagos. Plastikinės eglutės dažniausiai keliauja į sąvartyną, kur labai ilgai yra – tam prireikia ne 10, ne 50, kartais ir ne 100 metų. Plastikas ilgai užima tam tikrą tūrį sąvartyne, o, veikiamas saulės spindulių, būna ardomas. Jeigu plastiko maišelį ilgai palaikytume ant saulės, po tam tikro laiko jis taptų labai trapus. Tos smulkios kietosios dalelės keliauja ir labiau kenkia ne orui, o vandenų ekosistemai. Jei yra pakankamai mažos, nusėdusios į vandenį plastiko dalelės gyvūnų gali būti sumaišytos su planktonu ir patekti į virškinamąjį traktą – taip atsiranda ekotoksiškumas“, – aiškina VGTU docentė.

Dirbtinių eglučių žalą gamtai galime sumažinti naudodami jas pakankamai ilgai ir neišmesdami po 2-3 metų. Jei visgi nusprendėte ja atsikratyti, geriausia būtų eglutę pastatyti prie plastiko konteinerio. Asmenys, atsakingi už antrines žaliavas, nusprendžia, ką toliau su ja daryti, kur priduoti. Vienas iš variantų – deginimas. Tai taip pat žaloja gamtą, nes į plastiko sudėtį įeina chloras, kuris deginant išsiskiria ir rūgština aplinką, tačiau visgi tai visiškai blogas atliekų tvarkymo būdas.

„Alternatyva šiems trims kalėdinių eglučių variantams? Na, įmonėms, organizacijoms, miestų erdvėms tiktų dekoracijos, gaminamos iš antrinių žaliavų. Pamenu vienos asociacijos iš žaliai nudažytų padangų sukurtą eglutę – atrodė tikrai puikiai. Svarbiausia pasitelkti fantaziją. Žinoma, namams toks variantas nėra labai tinkamas, tačiau, jei neturite mažų vaikų, galbūt visiškai užtektų eglės šakos. Jas prieš pat šventes net dalina nemokamai! Spyglių nubyra mažiau, o namai kvepia tikra, gyva egle“, – šypsosi A. Zigmontienė, pastebėjusi, jog pasirinkus tiek dirbtinę, tiek kirstą ar vazoninę eglutę, visuomet yra būdas šį variantą padaryti bent šiek tiek draugiškesnį aplinkai.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos