Gyvenimas po šešiasdešimties: aktyvių keliautojų pamokos
„Jei tikrai nori, rasi būdą, kaip tai padaryti“ – toks moto veda brandžius turistus po Europą ir kviečia pažinti svaiginantį geografijos, istorijos bei meno pasaulį. Jie nuoširdžiai tiki, kad po 60-mečio atrandantys ir priimantys save iš naujo laimi tikrąjį gyvenimą. Apie kelionių džiaugsmą, rūpesčius ir patirtis kalba kelionių entuziastai Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Vilniuje Turizmo fakulteto dekanė Teodora Dilkienė ir islandas, Reikjaviko Trečiojo amžiaus universiteto buvęs valdybos pirmininkas ir narys Dr. Hansas Kristjanas Guðmundssonas.
„Mes neužmiegame ant savo patirties. Ją naudojame. Štai geografija yra mano džiaugsmas, o mūsų bendruomenėje yra istorijos, literatūros mokytojų. Jų žinios padeda sukurti kelionės išskirtinumą – pavyzdžiui, savaitės kelionė į Islandiją buvo tarsi geografinis turas, kurio metu susipažinome su gamta, kraštovaizdžio išskirtinumu. Apsilankymas Romoje praturtino istorijos žiniomis“, – pastebi Teodora, jau per 20 metų organizuojanti keliones vyresnio amžiaus turistų grupėms ir kartu su lietuviais keliaujanti ne tik po Europą, bet ir į tolimąją Aziją bei JAV.
Šį rugpjūtį kartu su grupe Teodora grįžo iš Islandijos. Kelionei ruošėsi pusmetį – dar gruodį 44 Lietuvos miestuose ir miesteliuose įsikūrusių Trečiojo amžiaus universiteto narių el. pašto dėžutes pasiekė naujienlaiškai, kuriuose – kvietimas vykti į kontrastų kupiną Islandiją. Senjorai aktyviai seka ir Universiteto skelbimus socialiniuose tinkluose. Paprastai kelionėmis susidomi daugiau nei pusšimtis – pavyzdžiui, aplankyti Islandiją panoro per 80 senjorų. Vis dėlto, galėjo išvykti tik šešiasdešimt.
Turizmo fakulteto dekanė pastebi, kad bradžių gyventojų segmentui kelionės yra galimybė praturtėti moksline ir pažintine prasme. Tokias išvykas ji organizuoja su kelionių agentūros pagalba, kurios komanda rūpinasi techninėmis detalėmis. „Labai norime ir mėgstame keliauti, tačiau mus neretai riboja fizinės galimybės. Dauguma mūsų keliautojų yra sulaukę 70. Esame atsargūs ir atsakingi, todėl visuomet rekomenduojame susidomėjusiems išvykomis pasikalbėti ir savo gydytojais, pasitarti su vaikais“, – sako Teodora.
Nors pandemija atnešė papildomo neužtikrintumo, naujų reikalavimų ir iššūkių kelionės metu, brandžius žmones ji išmokė naujų įgūdžių. Turizmo fakulteto dekanė pastebi, kad senjorai išmoko taupyti, o atšaukus karantino suvaržymus kilo noras suspėti pamatyti kuo daugiau pasaulio.
„Kelionė gali kainuoti ir kelis tūkstančius, bet tai puikus būdas vaikams savo tėvus apdovanoti prasminga dovana“, – pastebi vilnietė – „Kas smagu vykstant į šias keliones, svečiose šalyse susitinkame draugų. Pavyzdžiui, atvykus į Maltą mus pasitinka lietuvė Daiva ir užsimezgęs ryšys suteikia daugiau pasitikėjimo mūsų kelionės dalyviams“.
Lietuviai aplanko ir kitų šalių Trečiojo amžiaus universiteto studentus. Būtent taip prieš 5 metus susikirto ir Teodoros bei Reikjavike, Islandijoje veikiančio Trečiojo amžiaus universitetui vadovaujančio visuomeninko, buvusio valdybos pirmininko ir nario Hanso Kristjano Guðmundssono keliai. Ši brandžius Islandijos sostinės senjorus vienijanti organizacija aktyviai bendradarbiauja su kitais Europos senjorų klubais ir Trečiojo amžiaus universitetais.
„Islandijoje ryškėja tendencija – atrasti naują save perkopus 70-metį. Tai ypač aktualu dirbantiems viešajame sektoriuje, jame darbuotojas negali dirbti sulaukęs minėto amžiaus. Ir tai verčia islandus pakeisti savo gyvenimo kursą vyresniame amžiuje“, – pastebi H. Guðmundssonas.
Pavyzdžiui, senjorai įgyja autobusų vairuotojų pažymėjimus ir tampa gidais savanoriais. Ši šiaurės šalis yra gausiai turistų lankoma vieta dėl tokių išskirtinių vietų kaip ugnikalnių regionai, tad veiklos tokie gidai savanoriai nepritrūksta. Senjorų vedamos ekskursijos yra ypač patrauklios – brandūs gidai yra svetingi ir žino unikalių faktų apie turistų lankomas vietas.
Islandijos sostinėje veikiantis Trečiojo amžiaus universitetas yra gana didelė organizacija – šiuo metu ji vienija apie 1000 narių. Per pastaruosius dvejus metus, kai galiojo pandeminiai apribojimai, gyvų susitikimų beveik nebuvo, nariai susimojuodavo už kompiuterių ekranų. „Skaitmeniniai susitikimai leido susiburti gerokai platesnei auditorijai. Paprastai gyvai susitinka iki 20 narių. Prie internetinių susitikimų prisijungdavo daugiau nei 200 islandų“, – sako H. Guðmundssonas.
Jis taip pat pastebi pokaranatininį kelionių bumą. Dar pirmąją pandemijos vasarą, salą apleidus užsienio turistams, vietiniai gyventojai ėmėsi mėgautis savo šalies šiaurietišku grožiu. „Kelionės suteikia mums galimybę keistis kultūra, o kartais iš jų kyla puikių skaitmeninių iniciatyvų. Pavyzdžiui, projekto HEIM dėka programėlei „Wikiloc“, kuri padeda atrasti pėstiesiems ir dviratininkams skirtas lauko trasas, sukūrėme 21 maršrutą, kuriuose akcentuojamas Europos šalių paveldas“, – sako Dr. Guðmundssonas.
Šios istorijos įrodo, kad būdami smalsūs ir atviri pokyčiams, ieškodami naujų įspūdžių nuolat augame. Kauno mokslo ir technologijų parkas, įsitraukęs į senjorų turizmo marketingo įgūdžių gerinimo iniciatyvą „e-Silver Tour“ pristato geruosius pavyzdžius apie veiklius, technologijoms atvirus žmones. Iniciatyva, apjungianti Prancūzijos, Portugalijos ir Graikijos tarptautines bendruomenes, stiprina vyresnius žmones vienijančių organizacijų ir sidabrinio turizmo specialistų skaitmenines kompetencijas.
