Gyventojai supažindinti su A klasės energinio efektyvumo pastatų privalumais

Kelmės rajono savivaldybės administracija kartu su „Nacionaline pasyvus namo asociacija“, siekdama paskatinti daugiabučių namų gyventojus dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, vasario 9 d. organizavo du susitikimus. Vienas vyko su Tytuvėnų ir Budraičių daugiabučių namų gyventojais Budraičių kaime Tytuvėnų seniūnijoje, kitas – su Kelmės miesto daugiabučių namų gyventojais Kelmėje.

Budraičiuose susitikime su Tytuvėnų ir Budraičių daugiabučių namų gyventojais dalyvavo Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis, Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė ir savivaldybės specialistės.

Susitikimą pradėjusi administracijos direktorė Irena Sirusienė akcentavo būtinybę atnaujinti daugiabučius namus ir gyventojams sumažinti mokesčius už butų šildymą ir pristatė svečią iš Vilniaus – Aidą Vaičiulį, „Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos“ direktorių.

Aidas Vaičiulis pristatė asociacijos veiklą. „Nacionalinė pasyvaus namo asociacija“ skaičiuoja septintus metus ir šiai dienai turi 54 narius. Pasyviu namu paprastai vadinamas toks namas, kurio energijos poreikis yra itin mažas. Iš esmės tai yra architektūriniu būdu pasiekiamas kokybės standartas, kuris nurodo, jog konkretus pastatas yra energiškai efektyvus.

Pasyvaus namo sertifikatą gali suteikti vienintelis Vokietijoje esantis Pasyvaus namo institutas. Tad pasyvus namas iš esmės yra kokybės ženklas, kuris įsipareigoja pasiekti nustatytą rezultatą. Asociacijos užduotis šviesti gyventojus ir siekti efektyvių sprendimų mažinant sunaudotos energijos kiekį naudojamą namų šildymui. Pastato (arba jo dalies) energinis naudingumas – tai pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus apskaičiuotas energijos kiekis, išreikštas pastato (arba jo dalies) energinio naudingumo klase, reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį. Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. G klasės pastatai šiluminės energijos sunaudoja daugiausia, o A, A+, A++ šiluminės energijos sunaudoja mažiausiai.

Leidimai naujų namų statybai nuo 2014 m. buvo išduodami tik B klasės energinio efektyvumo. Nuo 2016 m. leidimai išduodami tik A, A+ ar A++, o nuo 2018 m. leidimai bus išduodami tik A+ arba A++ energinio naudingumo klasės namams. Šiandien tikriausiai nieko nebenustebinsime teigdami, kad efektyvus energijos resursų naudojimas bei aplinkos taršos mažinimas yra pirmaeilis šios dienos uždavinys.

„Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos“ direktorius Aidas Vaičiulis gyventojams demonstravo skaidres apie namo renovacijos etapus, apie būtinybę apšiltinti pastatą iš visų pusių (stogas, sienos, pamatai), pakeisti senus langus į efektyvius – tai būtų trijų stiklų langai, kurie neįleistų šalčio, neišleistų šilumos ir būtų pralaidūs saulės spinduliams. Apšiltinus namą, bet nepasirūpinus vėdinimo sistema, gali pradėti rasoti sienos, langai, atsirasti pelėsis. Tai gadina patalpas ir kenkia žmogaus organizmui. Būtina įrengti ventiliaciją ir šilumogrąžą.

Dar vienas svarbus veiksnys – šilumos sistemos pakeitimas. Dažniausiai senosios šildymo sistemos netinkamo planavimo ir nereguliuojamos. Buvo palygintas ir gyventojų mokestis už patalpų šildymą prieš renovaciją ir po jos. Skaidrėje  pademonstruota: 2015 m. sausio mėnesio mokestis už šildymą buvo 105,21 Eur, po renovacijos (pastatas tapo A klasės energinio naudingumo) 2016 m. sausio mėnesio mokestis už šildymą – 7,65 Eur ir renovacijos mokestis – 57,25 Eur, iš viso – 64,90 Eur. Akivaizdžiai matoma renovacijos nauda – sutaupyta daugiau kaip 40 eurų.

Susitikimo metu aptartos numatomos finansavimo galimybės. Nuo 2015 m. sausio 1 d. valstybė teikia paramą daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui):

1. Suteikia lengvatinį kreditą ne didesnėmis kaip trijų procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti ir (ar) statybos techninei priežiūrai vykdyti).

2. Apmoka nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti, ne mažesnę kaip 50 procentų išlaidų dalį statybos techninei priežiūrai vykdyti, taip pat apmoka ne didesnę kaip Vyriausybės nustatytą atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų dalį.

3. Apmoka nepasiturintiems gyventojams tenkančias atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas.

4. Apmoka 40 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonės, dalį, jeigu įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė (2016 m. liepos 1 d. bus apmokama tik 35 procentai).

Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis pabrėžė, kad bankas, suteikdamas paskolą daugiabučio namo atnaujinimui, atsižvelgia į konkretaus namo gyventojų įsiskolinimus už komunalinius mokesčius ir gali nesuteikti banko paskolos namo renovavimui.

Kelmėje savivaldybės salėje susirinko gausus būrys daugiabučių namų gyventojų. Susirinkime dalyvavo ir UAB „Kelmės vietinis ūkis“ direktorius Dainius Popovas bei vadybininkas butų ūkiui Romualdas Druktenis. „Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos“ direktorius Aidas Vaičiulis pristatė A klasės energinio efektyvumo pastato privalumus, ragino Kelmės miesto gyventojus dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (renovavimo) procese bei supažindino su informacija, kurią aptarė Budraičiuose.

Rajono savivaldybė savo ruožtu pažadėjo remti tų namų gyventojus, kurie turi įsisteigę namo bendriją ir kurie apsispręstų daugiabutį namą renovuoti taip, kad pastatas pasiektų A klasės energinio naudingumo klasę, apmokant 50 procentų (bet nedaugiau kaip 8 tūkst. Eur) investicinio projekto parengimo išlaidų, projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų, statybos techninės priežiūros vykdymo ir kitų išlaidų.