Gyvoji tradicija – žemaičių tapatybės stiprybės šaltinis
Nuskambėjo, nuaidėjo dešimtosios žemaičių tradicinio etnomuzikavimo kūrybinės dirbtuvės ,,Kumykštielis-2020“, sukvietusios nemažą būrį jaunųjų tradicinės kultūros puoselėtojų ir padovanodamos gausybę nuostabių akimirkų ne tik patiems dalyviams, bet ir jų tėveliams, seneliams bei draugams. Kūrybinių dirbtuvių sumanytoja bei vykdytoja – Telšių kultūros centro folkloristė, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio ,,ČIUČIURUKS“ vadovė Rita Macijauskienė. Pagrindinė projekto ašis – tradicinio folkloro palikimas.
Kaip ir kasmet, kūrybinių dirbtuvių dalyviai intensyviai mokėsi etnomuzikavimo tradiciniais instrumentais (bandonija, armonika, ratukine ryla, cimbolais, smuiku, basedle), pučiamaisiais piemenų instrumentais (lumzdeliu, sėkminių rageliu) ir pan. Vaikai ir jaunimas ne tik grojo, kėlė savo meistriškumą, bet ir aktyviai plušėjo tradicinių amatų edukacijose, vakarais mokėsi tradicinių žaidimų, dalyvavo filmuomuotos meninės inscenizacijos-edukacinės dokumentikos ,,Dievo krėslas“ peržiūroje, aplankė bitininko Donato Abručio ,,Medaus klėtelę“, kur dalyvavo edukacijoje ,,Bėtės špuosa“ ir ragavo įvairaus skonio bei rūšių medaus. Drąsiausieji galėjo išbandyti bičių avilio terapiją. Vėlyvais vakarais folkloro mylėtojai plaukdavo laiveliu ir apšviestame Platelių ežero dugne tyrinėjo vandens gyventojus.
Penkias kūrybinių dirbtuvių dienas darbas virte virė. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai muzikavimo patirties sėmėsi iš skirtingų kūrybinių sričių ,,profesorių“ – Ingridos Žmijauskienės, Alvydo Vozgirdo, Dianos Šeduikienės, Viliaus Marmos ir Ritos Macijauskienės. Nuoširdžios ir šiltos asmenybės jaunajai kartai perdavė savo išmintį, gebėjimus, patirtį ir visą laiką buvo pasiruošę padėti muzikuojantiems, glūdinant perduotas žinias. Tai ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje gerai žinomi lektoriai ir muzikantai, taip pat jau ne pirmą kartą atvykstantys į kūrybines dirbtuves. Didėjant kursų dalyvių užimtumui ir poreikiams veikė tradicinių amatų mokymai su nuostabiais tautodailės profesionalais, savo srities meistrais– Sigita Daciene, Zafira Leilioniene, Robertu Žmijausku, kurie dalyvius mokė gražiausių rankdarbių, meistrystės ir kitokių kūrybinių sumanymų. Didesni vaikai bei jaunimas patys pasigamino muzikos instrumentus skrabalus, tarškynes. Mažieji iš medžio drožė laivelius, kuriuos paleisdavo į šalia esančius sodybos tvenkinius, pasigrožėdami jų ištaigingumu bei savo kūrybiniu sumanymu ir išpildymu. Kiekviena diena – nauja patirtis, vis kiti kūrybiniai įspūdžiai, įgūdžiai.
Stovykloje, siekdamos išsaugoti vasaros akimirkas ir kūrybinių dirbtuvių prisiminimus, mergaitės rinko žolynus, gėles, gamino sau ar kitiems vienetinius atvirukus, kurie džiugino ir džiugins ne vieną širdį. Kiekvienos mergaitės individualiai pagamintame atviruke atsiskleidžia asmeninės savybės, pomėgiai ar gyvenimo būdas. Iš daugybės džiovintų žiedų, lapų, lapelių, stiebelių ir kitų elementų sukurti paveikslai ar atvirukai – tai savotiški pasakojimai, žmogaus ir gamtos santykis, tobulumo siekis, grožio ilgesys.
Projekto baigiamoji dalis – dalyvių koncertas kartu su savo mokytojais ir savo rankomis sukurtų darbų paroda. Rezultatas – perduota patirtis, subrandinusi dar vieną būrelį jaunų žmonių, kuriems tradicijos tąsa – ne tik saviraiška, pomėgis, bet ir gyvenimo būdas, saugant žemaičių kultūrinę tapatybę. Tradicinio muzikavimo bei meistriškumo kėlimas yra būtini, antraip palaipsniui būtų prarandamas tradicinės kultūros autentiškumas, žinios apie žemaičių etnomuzikavimo tradicijas ir savitumus.
Tęstinį projektą nuolatos remia, skatina ir palaiko Lietuvos kultūros taryba bei Telšių rajono savivaldybė.
Telšių kultūros centro informacija
