Į apleistus pastatus lendantys jaunuoliai: „Protingi patys saugosi, o kvailių tvoros nesustabdys“

Apleisti dvarai, bažnyčios, sanatorijos, nebaigti statyti viešbučiai, buvusios slėptuvės ir fortai it magnetas traukia jaunuolius, kuriems adrenalinas dažnai svarbesnis už saugumo jausmą.

„Į tokias vietas einame su patikimais draugais, kuriems mūsų visų saugumas yra pirmoje vietoje. Tad baimės nėra“, – tvirtino su 15min.lt bendravę Vitalijus, Ugnė ir Eglė. Visus juos vienija pomėgis lankyti apleistus pastatus.

Tačiau tokiu principu vadovaujasi ne visi: kai kurie į pavojingas vietas eina iš anksto net nepasidomėję, ką ten ras, be elementarių saugos priemonių, pasišviesdami telefonais. Neretai į tokius žygius jie išsiruošia su nepažįstama kompanija, tad negali būti tikri, ar nelaimės atveju sulauks pagalbos.

Savaime aišku, jiems mažai rūpi ir tai, kad įsibraudami į šeimininkus turinčius statinius jie daro nusikaltimą, už kurį gresia administracinė atsakomybė.

Tvoros nepadės – kas norės patekti, pralįs

Metų metus stūksantys pastatai vaiduokliai dažniausiai prisimenami tuomet, kai įvyksta nelaimė. Kaune tai atsitiko prieš savaitę – birželio 1-ąją Kauno II forte, prieš pat savo 16-ąjį gimtadienį, sunkiai susižeidė moksleivė. Paauglė nukrito maždaug nuo 8 m aukščio gelžbetoninio bokštelio – bene aukščiausios forto vietos.

Nelaimės vieta tipiška tokiems įvykiams – apleista, apaugusi dilgėlėmis. Akivaizdu, kad ją lanko tik adrenalino ieškantys smalsuoliai. Po šio įvykio Kauno valdžia susigriebė rūpintis fortų apsauga – pirmiausia II forto, o vėliau ir kitų mieste esančių fortų teritorijas ketinama apjuosti tvora, pastatyti įspėjamuosius ženklus.

Portalo 15min.lt kalbinti apleistų vietų „medžiotojai“ tvirtino, kad tokios priemonės nieko nepakeis. „Tie, kas norės, perlips, pralįs – ras būdą, kaip patekti į vidų“, – tikino socialiniame tinkle „Facebook“ vienai grupei priklausantys jaunuoliai.

Uždara grupė šiuo metu vienija beveik 7 tūkstančius narių, kurie beveik kasdien paskelbia ir kviečia prisijungti prie kelionių į Kaune ir apylinkėse esančius objektus „vaiduoklius“. Nemaža dalis šios grupės narių – nepilnamečiai, nevengiantys ekstremalių potyrių. Jų klajones kiti grupės nariai vertina filosofiškai: „Jauniems visada smalsu viską išbandyti“, – tikino Vitalijus.

Paklausus, ar ir patys į apleistus statinius eina negalvodami apie pasekmes, Vitalijus, Eglė ir Ugnė užtikrino, jog ne.

„Už visus atsakyti negalime, bet patys kvailai nerizikuojame“, – tikino su 15min.lt sutikę pabendrauti keletas šios „Facebook’o“ grupės narių.

„Jeigu su protu eini, jokių nelaimių nebūna. Prieš tai apsišvieti – sužinai pastato istoriją, kas ten yra ir ko reikia saugotis“, – sakė Vitalijus.

Paprastai ieškoti apleistų vietų jis leidžiasi su kelių laiko patikrintų žmonių kompanija.

„Vienas kitą prižiūrime, be to, į apleistus pastatus paprastai einame dieną, kad viską, pavyzdžiui, duobes, matytume. Nešamės ir prožektorius“, – tikino viena šios grupės narė Eglė.

Pasak Vitalijaus, nauji objektai išsirenkami paprastai: kažkas, pasinaudojęs visagaliu „Google“, grupėje pasiūlo, visi susirenka ir nuvažiuoja. „Įdomiausia atrasti naujus, nežinomus apleistus statinius“, – tikino vaikinas. Tokių aplink Kauną yra nemažai, o visoje Lietuvoje – daugybė.

Nuotraukomis, padarytomis surastose naujose vietose, apleistus objektus lankantys jaunuoliai dalinasi „Facebook’e“ esančioje grupėje, tačiau tikslių koordinačių neskelbia. Taip esą daroma dėl kelių priežasčių – nesinori atskleisti mažai kam žinomos vietos (ji rodoma tik bičiuliams). Be to, tai padeda atsijoti ir pernelyg rizikuoti mėgstantį „žalią jaunimą“.

Adrenaliną keliančiam pomėgiui skiria visą laisvalaikį

Kalnai šiukšlių, aplūžę baldai, drėgmė, o neretai ir benamių bei narkomanų palikimas – švirkštai, alkoholinių gėrimų buteliai – tokie dažniausi radiniai apleistose vietose. Akivaizdu, kad ne jie yra tas stimulas, dėl kurio į apgriuvusius namus lenda jaunuoliai. Tad kas skatina rizikuoti ir eiti į vis naujus žygius?

Motyvai skirtingi: vieniems patinka atradimo pojūtis, kitiems reikia aukščio ir jo sukeliamo adrenalino, treti mėgsta pasigrožėti nuo tokių statinių atsiveriančia panorama. Daugeliui apleistų pastatų lankymas jau tapo įprastu laisvalaikiu. Į naujas keliones jie leidžiasi dažną savaitgalį. Pavyzdžiui, praėjusį keliavo link Jurbarko ir ieškojo šioje teritorijoje esančių apleistų objektų.

Kai kurie apleistas vietas lankantys jaunuoliai įsitikinę, kad nemaža dalis jų pakankamai saugios, tad jose galėtų vykti oficialios ekskursijos, siaubo kino filmų vakarai ir panašūs renginiai.

Kitiems atrodo, jog neprižiūrimos vietos ir turėtų likti žinomos tik saujelei entuziastų. Pastarieji atsisakė bendrauti su žiniasklaida, savo sprendimą motyvuodami tuo, jog po straipsnio gali būti sunku patekti į jų atrastus apleistus objektus. Net ir tie, kurie ryžosi susitikti su 15min.lt žurnaliste, stengėsi neįvardinti konkrečių vietų, kuriose buvo.

Specialistas: „Kai kurios konstrukcijos laikosi „ant garbės žodžio“

Keliautojas, tyrinėtojas ir publicistas Šarūnas Jasiukevičius yra buvęs ne vienoje apleistoje vietoje. Jį ypač domina pamiršti kariniai objektai, apie kuriuos yra parengęs publikacijų ir reportažų – jų bus ir ateityje.

Iš savo patirties galintis kalbėti pašnekovas įsitikinęs: visi apleisti statiniai vienaip ar kitaip pavojingi, todėl patekimą į juos reikėtų riboti. O jei tokios galimybės nėra, pasirūpinti tinkamose vietose pastatytais įspėjamaisiais ženklais.

„Seni pastatai yra pavojingi dėl to, kad juose sutrešusios konstrukcijos – gali sugriūti perdangos ar užgriūti stogas. Kita kategorija – statybiniai monstrai, tokie kaip nebaigti statyti viešbučiai Kaune, Kęstučio gatvėje ir Karaliaus Mindaugo prospekte.

Jie pavojingi, nes viduje nėra užbaigtos statybos, pavyzdžiui, atviros laiptinės. Tokiuose pastatuose vienas pavojingiausių dalykų – liftų šachtos, kurios yra visiškai neuždengtos ir neapsaugotos. Jūs įsivaizduokite: jeigu pastatas yra 16 aukštų, tai lifto šachta yra maždaug 40 m gylio.

Žmogus, kuris nemoka elgtis tokiose vietose ir elementariai nežino, kas yra lifto šachta, gali pagalvoti, jog tai – sandėliukas. Grindų nesimato, ypač, jei pastatas lankomas prietemoje. Galima įeiti kaip į eilinį kambarį ir kristi žemyn…“ – liūdną scenarijų nusakė pašnekovas.

Pašnekovas prisiminė įvykį Lenkijoje, kai į seno daugiabučio balkoną penktajame aukšte užlipę žmonės nugarmėjo žemėn – konstrukcijos neišlaikė smalsuolių svorio.

Pavojų reikia įvertinti ir lankant apleistas raketines bazes – aplink Kauną jų yra net kelios.

„Juose traumų pavojaus nėra – pastatai paprastai dviejų aukštų. Tačiau kai kurie objektai, pavyzdžiui, buvęs karinis miestelis netoli Karmėlavos, iš esmės laikosi „ant garbės žodžio“. T. y. jie pradėję griūti ir bet kuriuo momentu koks nors stogas ar kita konstrukcijų dalis gali įgriūti ir palaidoti ar sužeisti po pastatą vaikštančius žmones“, – teigė Š.Jasiukevičius.

Kalbėdamas apie fortus ir visai neseniai viename jų vėl įvykusią nelaimę, per kurią nukentėjo jauna kaunietė, pašnekovas buvo atviras: vaikai dar neįlindo ten, kur baisiausia.

„Fortuose yra du pavojai: aplink forto sieną yra gynybinis griovys. Pusėje jo yra išmūryta siena, kurios beveik nematyti – maždaug 100 m statinys pasislėpęs žemėje, tad per žolę ir krūmus jo nepamatysi ir įkrisi į prarają.

Be to, visuose fortuose buvo daromi vandens šuliniai. Jie yra grindų lygyje ir tamsoje beveik nepastebimi, tad įsmukti į juos labai lengva. Didžiausia problema – kaip iš jo saugiai iškelti žmogų. Paprastai to nepadarysi, tam reikėtų kviestis ugniagesius gelbėtojus“, – kalbėjo Š.Jasiukevičius.

Anot jo, drausti eiti į apleistus pastatus – tas pats, kas vaikams uždrausti rūkyti: kuo daugiau draudimų, tuo labiau norisi. Vis dėlto palikti juos tokios būklės, kaip yra dabar, taip pat negalima.

„Kaune esantys apleisti viešbučiai jau dabar truputį aptvarkyti: yra sudėtos kameros, uždėtos grotos, teritorija aptverta tvora – būna, kad policija ir saugos tarnyba atvažiuoja, jei kažkas lenda“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis supranta, kad nei tvoros, nei draudimai smalsuolių nesustabdys. Todėl fortuose rekomenduotų pastatyti įspėjamuosius ženklus. Jie įprasti užsienio šalyse: prie bet kokių pavojingų vietų (pvz., skardžių, uolų) pastatytos informacinės lentelės atkreipia einančiųjų dėmesį į galimą pavojų.

Apleistus objektus pats lankantis Š.Jasiukevičius visiems, kurie tai daro, pataria nepasikliauti vien sėkme: „Dauguma jaunuolių eina aklai: neturi brėžinių, tad nežino objekto išplanavimo. Taip neturėtų būti“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, mieste aktyviau galėtų dirbti ir viešosios tvarkos prižiūrėtojai: „Tvarkdariai galėtų bent kartą per savaitę praeiti per apleistus miesto objektus ir pažiūrėti, ar jų pastatytos lentelės tebėra“, – kalbėjo kaunietis.

Nors tai iš dalies primena Sizifo darbą, nes tikėtina, kad lentelių po kurio laiko neliks ir reikės pastatyti naujas, kito kelio nėra, įsitikinęs Š.Jasiukevičius.