Į kaimą – paskui braškes
Ko žmogui gyvenime reikia, kad jis atrastų savo vietą? Matyt, likimas susiklosto įvairiai, bet štai Vida ir Raimondas Beskiai iš Tauragės r. Milgaudžių kaimo savo pašaukimą atrado augindami braškes. Būtent dėl braškių jie iš miesto persikėlė gyventi į kaimą. Šiemet jie tapo konkurso „Metų ūkis 2015“ Tauragės rajono nugalėtojai.
Ūkininkauti Beskiai pradėjo nuo pat jaunystės, nuo 1994 metų. Pradėjo nuo 3 ha, ir jau pirmais metais augino 0,5 ha. Paskui žemės vis daugėjo, dabar jos jau turi apie 60 ha, tačiau braškes augina tik 12 ha. Kaip Raimondas pasakoja, skinamų braškių auginama apie 7–8 ha, o kitą dalį sudaro pirmametės. Auginant braškes, reikia turėti daug pūdymo, nes kas treji metai pereinama vis į naują dirvą. Pasak Raimondo, jau ilgus metus bendradarbiaujama su olandais, iš jų perkamos braškių veislės, gaunama visa naujausia informacija apie technologijas. „Auginant braškes, kasmet atsiranda vis kas nors naujo – ne tik veislės, bet ir technologijos. Nors ir veisles iš olandų perkame pačias naujausias, dar net neturinčias pavadinimų. Kita vertus, daugiausia viskas priklauso nuo to, kaip braškės auginamos. Kartais iš prastos veislės gali gauti gerą derlių, o kartais ir gerą veislę gali sugadinti prastai augindamas“, – pasakoja Raimondas. Jie su žmona dažnai važiuoja į kitas šalis – ne tik į Olandiją, bet ir į Vokietiją, Lenkiją pasižiūrėti, kaip dirba braškių augintojai, parsiveža įvairių naujienų. Beskiai mielai bendrauja ir su Lietuvos kolegomis, tačiau mano, kad braškių auginimas mūsų šalyje vis dar tebėra netradicinis užsiėmimas, tad ir specialistų nėra daug.
Iš pradžių braškes šeima augino tiesiog dirvoje, neturėjo net laistymo sistemos. Vėliau perėjo prie plėvele dengtų vagučių, tarp kurių ėjo laistymo juosta, taip pat įrengė šiltnamius. Iš pradžių jų buvo tik 1 ha, o dabar šiltnamiai jau užima 2,5 ha ploto. Šiltnamiai leidžia gerokai ilgiau pratęsti braškių sezoną – nuo gegužės 15 iki pat spalio pabaigos – lapkričio 1 d. Šiltnamiuose taip pat taikomos naujos technologijos, užaugus vienam derliui, sodinami šaldyti braškių daigai, kurie pradeda derėti jau po 50–60 dienų. Taip gaunamas rudeninis derlius.
Praėjusiais metais Raimondas ėmėsi dar vieno naujo būdo braškėms auginti – įrengė 12 kilometrų trijų aukštų plieninius stelažus, o juose į substratą susodino braškes. Stelažų aukštis – 1,4 metro. Žmonėms daug patogiau uogas skinti stačiomis, nepasilenkus. Taip be vargo galima dirbti 7–8 valandas. Kitas svarbus momentas tas, kad į mažą plotą galima susodinti daug braškių daigų, nes jos auga trimis aukštais. Pirmajame aukšte derlius būna bent 20 proc. mažesnis, nes ten tamsiau, geriausiai uogos dera viršutiniame aukšte, labai apsimoka uogas taip auginti. Raimondas skaičiuoja, jog iš vieno daigo surenkama maždaug 400–500 g uogų. „Auginant stelažuose, substrate, visai kita uoga užauga – sveika, stipri, nes ten jų nepuola nei puvinys, nei kiti kenkėjai, daug mažiau chemijos reikia. Investicijos didelės, bet jos atsipirks, nes tokia įranga laikysis bent 10–15 metų, – patirtimi dalijasi Raimondas. – Dabar žiema, įtemptai ruošiamės kitam uogų sezonui, tad nutiesėme dar 11 kilometrų stelažų“. Stelažuose uogos laistomos kompiuterizuotai, dozuotai. Iš magistralinės žarnos išvestos adatos, iš jų per valandą ant braškių daigų išlaša po 2 litrus vandens. Braškių tręšimas ūkyje taip pat kompiuterizuotas, tereikia tik trąšas supilti į talpyklas. Po uogynus išvedžioti elektroniniai vožtuvai, kuriuos kompiuteris atidaro ir laisto braškes pagal jų augimo fazę, žiūrint, ar augalas žydi, ar mezga žiedus, ar deri. Kaip aiškina Raimondas, augalų apsaugos priemonių laukuose naudojama nedaug, visai nenaudojami herbicidai, kurie yra patys kenksmingiausi, tad uogos užauga tikrai ekologiškos. Raimondas džiaugiasi, kad paskutiniu metu atsirado ekologiškų augalų apsaugos priemonių, kurios Lietuvoje, deja, dar nėra populiarios, bet kitose šalyse yra labai paplitusios.
Uogas šeima parduoda didmeninei prekybai ir šiek tiek nuolatiniams klientams. Raimondas planuoja, kad galbūt jau kitais metais pasiseks patiems organizuoti prekybą ir parduoti savo derlių, taip daug labiau apsimokėtų, nes dabar ūkininkui iš galutinės kainos lieka nedidelė dalis. Raimondas nenorėtų prekiauti turguje, kur masiškai lenkiškos braškės pardavinėjamos kaip lietuviškos, jis norėtų prekiauti sąžiningai ir kad žmonės galėtų sąmoningai pasirinkti tą prekę, kurios jie nori.
Ūkininkai ne kartą pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ supaprastintąja tvarka. Raimondas džiaugiasi, kad jie vieni pirmųjų gavo paramą šiltnamiams jau pagal naujojo laikotarpio kaimo plėtros programą. Iš tos paramos lėšų ir įsirengė stelažus, pasistatė šiltnamių, pirko traktorių.
Paklaustas, ar džiugina „Metų ūkio 2015“ nugalėtojo titulas, Raimundas sako manantis, jog tokio titulo vertas tas žmogus, kuris jau yra pasiekęs aukštumas, o jis dar turi, kur tobulėti, augti. „Iki užsieniečių mums dar toli. Vokiečiai augina braškių po 50 ha, švedai – po 30–40 ha, taiko pačias naujausias technologijas, su mažesniais plotais jie neišsilaikytų. Darbo jėgos jie atsiveža iš kitų šalių, o pas mus pati didžiausia problema – rasti darbininkų, nes negalime samdyti užsieniečių, o savų jau labai trūksta. Ūkyje sezono metu uogoms skinti tenka samdyti 30–40 žmonių, daigus sodina apie 12 moterų, o nuolat dirba 6 žmonės. Nuo to, ar bus, kas dirba, priklauso ir mūsų ūkio perspektyvos, “– apibendrina Raimondas.
