16 birželio, 2019
Rita Grinienė

Į Lietuvą atvežta 50 globaliai nykstančių paukščių mažylių

Vakar Žuvinto biosferos rezervatą pasiekė 50 meldinių nendrinukių jauniklių iš Baltarusijos. Šie mažyliai dalyvauja unikaliame gamtosaugos eksperimente, kurį pirmą kartą pasaulyje sėkmingai vykdo jungtinė lietuvių ir baltarusių mokslininkų komanda. Mažyliais rūpinasi patyrę gamtininkai, o jiems vadovauja ilgametę patirtį su vabzdžialesių paukščių jauniklių auginimu turintis specialistas.

„Mažyliai jaučiasi gerai, jie puikiai ištvėrė naktinę kelionę į Lietuvą ir šiuo metu yra kas 30 min. maitinami. Šiemet vyksta antrasis šių retų paukščių perkėlimo etapas. Praėjusiais metais vyko pirmasis ir jis buvo sėkmingesnis nei tikėjosi visi tarptautiniai ekspertai. Dėsime visas pastangas, kad šiemet mums pavyktų taip pat puikiai.“– sako meldinių nendrinukių perkėlimui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Meldinių nendrinukių perkėlimas iš didžiausios pasaulyje populiacijos Baltarusijoje – Zvanieco pelkės – į nykstančią populiaciją Žuvinte vykdomas siekiant išbandyti ir tobulinti parengtą meldinės nendrinukės perkėlimo metodologiją bei sudaryti sąlygas atkurti gyvybingą meldinės nendrinukės populiaciją Žuvinto biosferos rezervate.

„Meldinių nendrinukių perkėlimas išskirtinis ne tik dėl to, jog su šia rūšimi to dar niekas iki šiol nėra bandęs atlikti, bet ir dėl to, jog tai – antrasis tolimojo migranto perkėlimas pasaulyje. Kažką panašaus atlikti yra bandyta tik Šiaurės Amerikoje. Kolegos Vokietijoje jau artimiausiu metu pritaikys mūsų sukauptą patirtį ir tą patį atliks savo šalyje.“ – sako perkėlime dalyvaujantis Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba.

Iki šiol Žuvinto populiacija buvo labai maža – vos keli giedantys patinai. Savaime natūraliai ši populiacija jau kurį laiką negausėjo, todėl ilgainiui greičiausiai būtų išnykusi. Nepaisant to, Žuvinto biosferos rezervate plyti didžiuliai tinkamų buveinių plotai, kurie, mokslininkų vertinimu, yra tinkami šiai rūšiai ir jie nuolat prižiūrimi. Paukščių perkėlimas – vienas iš būdų atkurti išnykusią ar arti išnykimo ribos esančią populiaciją. Perkelti jaunikliai tam tikrame amžiuje įsimena vietą, kurioje užaugo, kaip savo namus ir kitais metais po žiemojimo Afrikoje čia sugrįžta.

Pirmasis meldinių nendrinukių perkėlimo etapas vyko pernai. Jį tarptautiniai ekspertai vertina kaip labai sėkmingą, kadangi buvo išauginti ir į laisvę paleisti net 98 % atsivežtų paukščių, o šiemet peržiemoję Afrikoje į Žuvintą grįžo bent 9 patinai (toks rodiklis yra bent du kartus didesnis nei natūralus pirmamečių jauniklių išgyvenamumas). Kartu su laisvai augusiais Žuvinto patinais, šiemet populiacija – net 15 paukščių. Tai – gausiausia populiacija per paskutinius 25 metus. Galutinis grįžusiųjų pernykščių paukščių skaičius paaiškės birželio pabaigoje arba liepos pradžioje, kai bus baigta patelių paieška. Šių metų perkėlimo rezultatus sužinosime kitų metų birželį-liepą.

Šiemet meldinių nendrinukių perkėlimą galima stebėti praktiškai gyvai. Gamtininkai rengia trumpas video istorijas ir jomis dalinsimės Baltijos aplinkos forumo feisbuko puslapyje ir www.meldine.lt. Taip pat visus besidominčius šios rūšies apsauga gamtininkai kviečia į 2 renginius – birželio 28 d. vakarą į mokslinę kavinę Alytuje ir birželio 29 d. popietę  į atvirų durų dieną Žuvinte.

Nors meldinių nendrinukių perkėlimas – pirmas pasaulyje, perkėlimo programa grįsta ilgamete patirtimi ir moksliniais tyrimais. Rengiant perkėlimo metodologiją, procese dalyvavo šią rūšį daugybę metų tyrinėjantys mokslininkai, konsultuotasi su organizacijomis bei specialistais, vykdžiusiais kitų paukščių rūšių perkėlimą.

Perkėlimas įgyvendinamas vykdant meldinės nendrinukės apsaugos projektą „LIFE Magni Ducatus Acrola“, kurį didžiąja dalimi remia ES LIFE programa. Meldinių nendrinukių perkėlimas – tik viena iš projekto veiklų, sudaranti vos 5 % bendro biudžeto. Projekto metu taip pat atkuriama 20 000 ha buveinių, kuriose namus randa gausybė meldinės nendrinukės kaimynų – stulgių, raudonkojų tulikų, griežlių ir kitų paukščių, įrengiami vandens lygį reguliuoti padedantys įrenginiai, statomas biomasės perdirbimo cechas Drevernoje, padedantis spręsti vėlai nušienautos biomasės išvežimo iš laukų problemą, vykdomos gamtinio švietimo, komunikacijos veiklos.

Plačiau apie perkėlimą (translokaciją) galite skaityti brošiūroje „Meldinių nendrinukių perkėlimas“


18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

13 gruodžio, 2024

Pernai pavasarį miško paklotę Mažučių kaime sunaikinusiam Klaipėdos rajono gyventojui, teismo sprendimu, teks atlyginti beveik 28 750 eurų siekiančią padarytą […]

9 gruodžio, 2024

Lietuvoje netylant aistroms dėl to, ar naujasis žemės ūkio ministras bus pajėgus skaidriai įgyvendinti taršaus ir į grūdų eksportą orientuoto […]

2 gruodžio, 2024

Nuo gruodžio 2 d. pradedamas vykdyti Vilniaus mažos taršos zonos pilotinis projektas, kuris sieks išbandyti mažos taršos zonos veikimo principus […]

30 lapkričio, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta Madeleine Grace Popkin – tarpdisciplininės menininkės iš JAV paroda „Apakinti triukšmo: nematoma vandenyno krizė“. Joje pristatoma […]

30 lapkričio, 2024

Plungėje jau antrąkart vyko Plungės rajono savivaldybės ir Lietuvos energetikos instituto organizuota diskusija, kurios tikslas – regiono savivaldybių, verslo ir […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

29 lapkričio, 2024

Per pastaruosius 50 metų laukinių gyvūnų populiacijos pasaulyje sumažėjo stulbinančiai – net 73 proc. Šis nykimo tempas yra kritinis ir […]

„Gero ūkininko“ čempionato apdovanojimų ceremonija / Ugnės Henriko nuotr.
28 lapkričio, 2024

Ūkininkavimo darnoje su gamta idėja kiekvienais metais stiprėja, bendraminčių ratas didėja, bendruomenė auga. Tai patvirtina 2024 m. lapkričio 27 d. […]

Viltės Saulaitytės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Baku Klimato viršūnių susitikime pasiektas susitarimas, jog vietoje reikalingo 1,3 trln. JAV dolerių, daugiausiai teršiančios, ekonomiškai išsivysčiusios šalys nuo klimato […]

22 lapkričio, 2024

Zarasų miesto pietryčiuose, Magučių miške, aukščiausioje vietoje, rytiniame Zarasaičio ežero krante yra susiformavęs geologinis gamtos paminklas – griova ir raguva. […]

21 lapkričio, 2024

Kaune, Riešutų gatvėje, į avariją patekus automobiliui, vežusiam maišus su toksiškomis medžiagomis, jos galėjo patekti į aplinką, praneša Nacionalinis visuomenės […]

21 lapkričio, 2024

Ketvirtadienio vakarą šalia Seimo rūmų esančioje Nepriklausomybės aikštėje jau antrą kartą susibūrė keli šimtai protestuotojų, reikalaujantys nutraukti naujos valdančiosios koalicijos […]

20 lapkričio, 2024

Vakar pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarinėjo su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms skirta […]

15 lapkričio, 2024

Šią savaitę Azerbaidžano sostinėje Baku prasidėjo dvidešimt devintasis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus klimato susitarimo šalių viršūnių […]

15 lapkričio, 2024

Į ateitį reikia žvelgti ambicingai ir daug dirbti, – tokia sutartinė išvada buvo padaryta Anykščiuose vykusiame forume „Necentriniai miestai 2024: […]

15 lapkričio, 2024

Labanoro regioniniame parke įsikūręs ūkis „Wildfarm Labanoras“ valdo 70 ha žemės. Čia ganosi įvairūs gyvuliai ir paukščiai: mėsiniai galvijai, arklys, […]

Laužėnų ūkis
14 lapkričio, 2024

Švenčionių rajone, Laužėnų kaime įsikūręs nedidelis ūkis gamina išskirtinius, apdovanojimus pelnančius ožkų pieno sūrius. Jų pirkėjams tenka laukti eilėse. Ūkio […]

13 lapkričio, 2024

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad „adatinio“ tipo gręžiniams (šnekamojoje kalboje dar vadinamiems adatomis, adatiniais filtrais, Abisinijos šuliniais ir pan.) […]