Į mokyklas – tarpusavio pasitikėjimą ir bendrystę

Švietimo sritį Klaipėdos rajone kuruojanti mero pavaduotoja Violeta Riaukienė neslepia, kad artėjanti Tarptautinė mokytojų diena jai svarbi ne tik dėl kasdienių darbų, susijusių su švietimu, bet ir dėl to, kad pastarąjį dešimtmetį ji pati dirbo Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos pradinių klasių mokytoja.

Iš pradžių šiek tiek statistikos, − kiek šiuo metu mūsų rajone švietimo įstaigų, mokytojų ir mokinių?  

Rajone veikia 36 juridinį statusą turinčios savivaldybės švietimo įstaigos. Jose dirba 432 mokytojai, 131 ikimokyklinio ugdymo pedagogas, 67 neformaliojo švietimo mokytojai, 59 pagalbos specialistai (psichologai, specialieji pedagogai, socialiniai pedagogai), 75 mokyklų vadovai ir pavaduotojai ugdymui. Pagal bendrojo ugdymo programas mokosi 4872 mokiniai, priešmokyklinio ugdymo – 505 ir ikimokyklinio ugdymo – 1530. Šiemet į pirmas klases susirinko didžiausias mokinių skaičius – 502 pirmokai (51 daugiau nei praėjusiais metais), o abiturientų šiemet mažiau – 214 (praėjusiais metais – 260).

Ryškėjanti tendencija – pradeda trūkti ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Šiais metais su šia problema susidūrė Gindulių, Priekulės ir Vėžaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Kasmet mokyklos ieško ir tiksliųjų bei gamtos mokslų specialistų.

Dar viena problema − didelė mokytojų kaita, − ypač kaimo mokyklose. Tai nėra pliusas ugdymo kokybės požiūriu.

Kadangi Jūs kuruojate švietimo sritį, nuo pat savo kadencijos pradžios ėmėtės giliau susipažinti su švietimo įstaigų problemomis, daugelyje jų apsilankėte, kalbėjotės su vadovais ir mokytojais. Kaip galėtumėte apibendrinti pagrindines švietimo įstaigų problemas ir kaip jos gali būti sprendžiamos?

Lankydamasi mokyklose domėjausi jų įgyvendinamomis programomis, mokinio krepšelio paskirstymo reikalais, neformaliojo ugdymo organizavimo galimybėmis.

Pagrindinis dalykas, ko reikia visose mokyklose – stiprinti vaikų, tėvų ir mokyklos bendravimą ir bendradarbiavimą. Būtina ieškoti naujų formų, vienyti mokyklos bendruomenę. Jei išvien veiks moksleiviai, jų tėvai, pedagogai ir savivalda, daug greičiau pasieksime efektyvių rezultatų.

Be to, akivaizdu, kad mokyklose aktuali netinkamo elgesio problema. Svarbu skirti dėmesio ir profesionaliai padėti mokiniams bei mokytojams tai spręsti. Netinkamas elgesys veikia visus – ne tik tuos, kurie įsitraukia į patyčias ar patiria jas, bet ir stebėtojus, taip pat ir šią problemą sprendžiančius mokytojus. Netinkamas elgesys plinta dėl palankios terpės. Mokykla turi užtikrinti draugišką ir saugią atmosferą.

Šiuo metu analizuojame psichologų poreikį mokyklose, svarstome skirti papildomų lėšų, kad kiekvienoje mokykloje dirbtų specialistai, galintys padėti kurti saugią ir atvirą atmosferą ugdymo įstaigose.

Ne mažiau dėmesio turi būti skiriama ir gerai mokytojų psichologinei savijautai mokyklų bendruomenėse. Tam, kad mokytojas galėtų padėti gerai jaustis vaikui, jis pats turi jaustis ramus, pasitikintis, vertinamas.

Sieksiu, kad socialinio ir emocinio ugdymo programų vykdymas taptų kiekvienos švietimo įstaigos kasdienybe.

Svarbu ir dar daugiau dėmesio skirti mokinių sveikatai. Mokykla gali ir turi padėti ugdyti vaiko fizinę, dvasinę sveikatą, formuoti ir stiprinti socialinius įgūdžius.

Kokius žingsnius žengia aukščiausios šalies institucijos, kad būtų stiprinamas geras psichologinis klimatas mokyklose ir kitose švietimo įstaigose, ir kokius – mūsų Savivaldybė?

Lietuvos Respublikos Seimas praėjusią savaitę pritarė nutarimo projektui dėl vaikų teisės į saugią aplinką ugdymo įstaigose. Seimas planuoja siūlyti Vyriausybei užtikrinti, kad visose Lietuvos mokyklose nuolat veiktų bent viena smurto ir patyčių prevencijos programa. Džiugu, kad mūsų rajone jau nuo šių mokslo metų nebeliko ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose bent viena minėta programa nebūtų vykdoma. Tikimės, kad šiemet balandį Gargždų „Minijos“ progimnazijoje vykusioje konferencijoje Savivaldybės politikų, mokyklų vadovų, socialinių partnerių pasirašytas socialinio emocinio ugdymo memorandumas „Mums rūpi kiekvienas vaikas“ bus sėkmingai įgyvendinamas ir ženkliai prisidės prie smurto, patyčių šalinimo iš mokyklos, skatins pozityvų elgesį klasėje, mokykloje ir bendruomenėje.

Pati asmeniškai palaikysiu kiekvieną projektą, iniciatyvą, skirtą mokymams ar vaikų netinkamo elgesio prevencijai užtikrinti. Taip pat viliuosi, kad savivaldybės biudžete rasime lėšų papildomiems psichologų ar socialinių darbuotojų etatams steigti bei išlaikyti.

Graži nauja iniciatyva − apdovanoti vaikus, geriausiai lankiusius mokyklą. Papasakokite apie ją.

Kiekvieno mokinio pati didžiausia ir svarbiausia pareiga − lankyti mokyklą. Esu įsitikinusi, kad kiekviena pamoka mokykloje yra labai svarbi. Pamokas praleidinėjantys vaikai sunkiau paveja bendraklasius, be to, ypač mokantis pradinėje mokykloje, pamokų nelankymas gali turėti vaiko gebėjimams susirasti draugų ir juos išlaikyti, bendrauti ir bendradarbiauti, laikytis taisyklių, įgyti atsakomybės, punktualumo įgūdžių.

Prieš naujų mokslo metų pradžią buvo surinkta informacija iš visų rajono mokyklų, kiek mokinių pernai nepraleido nei vienos pamokos. Skaičius gana nemažas – 204 mokiniai. Daugiausia iš jų, žinoma, pradinukų, − 44 pirmokai, o vyresnėse klasėse nepraleidusių nei vienos dienos skaičius nuosekliai mažėja. Rugsėjo 1-ąją mokyklą gerai lankantys mokiniai buvo apdovanoti Savivaldybės padėkos raštais, o kitąmet juos paskatinsime ir smagiais prizais. Galbūt būtent galimybė per kitų metų Mokslo ir žinių šventę gauti apdovanojimą daugiau moksleivių motyvuos nepraleisti nė vienos pamokos.

Kad mokiniai dar labiau norėtų lankyti mokyklą, pamokinės veiklos neužtenka. Kokios neformaliojo švietimo naujovės?

Nuo spalio mėnesio visoje Lietuvoje pradedamas įgyvendinti neformaliojo švietimo programų finansavimas taikant mokinio krepšelio principą. Mūsų rajone, atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos skirtą finansavimą (46 tūkst. 607 eurai), bus galimybė 1033 mokiniams papildomam ugdymui skirti po 15 eurų spalio−gruodžio mėnesiais. 22 teikėjai yra parengę 41 programą. Nors tikėjomės ir įvairesnės programų pasiūlos, ypač techninės kūrybos, pilietinio ugdymo programų, bet vaikai turi iš ko rinktis. Po keturias programas siūlo Gargždų ir Priekulės kultūros centrai, o neseniai veiklą pradėjęs Klaipėdos rajono amatų centras parengė penkias įdomias programas moksleiviams. Su neformaliojo vaikų švietimo aktualijomis, teikėjų programomis galima susipažinti Savivaldybės internetiniame puslapyje www.klaipedos-r.lt, skiltyje „Neformalusis vaikų švietimas“.

Ko palinkėsite Mokytojų dienos proga?

Telydi bendrystės dvasia kiekvieną mokyklos bendruomenę, − kad jaunoji karta gebėtų puoselėti bendrystę kurdama savo krašto ir savo Tėvynės gerovę ateityje. Mieli mokytojai, tegul nepritrūksta Jums meilės, pagarbos ir dėmesio tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime. Sėkmės ir stiprybės dovanojant savo patirtį kitiems.