Į pamiškes – tūkstančiai tonų senų padangų
Lietuvoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų senų padangų, kurių atliekų didžioji dalis iki šiol tinkamai nesutvarkoma.
Kasmet Lietuvoje registruojama apie 200 tūkst. automobilių. Į Lietuvą įvežami daugiausia naudoti automobiliai ir ruošiantis jais važinėti dažniausiai yra atliekamas būtinas techninis aptarnavimas – keičiami įvairūs filtrai, alyva, taip pat pakeičiamos padangos. Taip tarp kitų automobilinių atliekų susidaro apie 10 tūkst. tonų naudotų padangų. Automobilių servisai, ypač mažesnieji, vis dar neretai senas padangas sukrauna atgal į automobilį, nes neturi pasirašytų sutarčių su padangų atliekas tvarkančiomis organizacijomis, todėl padangų tvarkymo išlaidos užkrauna ant gyventojų pečių ir verčia juos padangas šalinti regioninių atliekų tvarkymo centrų aikštelėse arba paprasčiausiai išmesti.
Dar apie 22 tūkst. tonų padangų kasmet į Lietuvos rinką atgabenama parduoti. Galima daryti prielaidą, kad kasmet susidaro panašus kiekis automobilių padangų atliekų. Todėl panašu, kad Lietuvos vidaus rinkoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų automobilių padangų atliekų.
Automobilius ardančios ir dalis parduodančios įmonės, tvarkydamos atliekas, bendradarbiauja su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių asociacija, todėl situacija yra kiek geresnė. Iš sutartis pasirašiusių autolaužynų padangos yra surenkamos ir patenka pas perdirbėjus. Pakartotinai naudojant padangas gaminamos specialios dangos sporto aikštynams ar vaikų žaidimo aikštelėms, taip pat padangos gali būti panaudojamos kaip energijos šaltinis ten, kur yra aplinkosaugos reikalavimus atitinkami deginimo įranga.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit džiaugiasi, kad pastaruoju metu vis daugiau gamintojų ir importuotojų vykdo jiems nustatytas pareigas tinkamai ir finansuoja automobilių ardytojų susidarančių atliekų tvarkymą. Tačiau nemažai tokių, kurie vis dar naudojasi teisės aktų spragomis, pasirenka individualią atsakomybę ir iš esmės vykdo tik vieną pareigą, t.y. iš atliekas tvarkančių įmonių nusiperka dokumentą, kurio turėjimas leidžia nemokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis.
Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos, subūrusios didžiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus, tokius kaip „AD BALTIC“, „Inter Cars Lietuva“, „Skuba“ ir kiti, vadovas Alfredas Skinulis tikisi, kad einant laikui įmonių ir gyventojų sąmoningumas augs, o įstatymų leidėjai atkreips dėmesį į teisės aktų spragas, kad būtų užtikrintas kuo didesnio atliekų kiekio sutvarkymas pagal visus Europos Sąjungos reikalavimus.
Aplinkos ministerija nuolat primena, kad už ne vietoje išmestą padangą gali tekti atlyginti žalą, kuri siekia daugiau kaip 140 eurų. Skaičiuojama, kad guminės padangos, patekę į gamtą, suyra apytikriai per 120-140 metų. Perdirbamos jos gali pavirsti įvairiomis dangomis sporto aikštynams ar žaidimų aikštelėms ir kitais gaminiais, kuriems tinka perdirbta guma.