Į Piktupėnus trumpam sugrįžo Karalienė Luizė

Kuklus Piktupėnų kaimas (Pagėgių sav.) ant Piktupės kranto praėjusį savaitgalį trumpam tapo ypatinga Karalių rezidencijos vieta. Šiemet minimos Luizės – Prūsijos karalienės, Frydricho Vilhelmo III, valdžiusio Prūsiją 1776–1840 m., žmonos mirties 205-osios metinės. Pasak šventėje dalyvavusio istoriko, leidėjo, Pagėgių krašto mylėtojo Kęstučio Demerecko, nėra iškilesnės ir labiau visame pasaulyje žinomos monarcho žmonos už Luizę. Svečias prisilietė prie garbingos istorinės praeities, apžvelgė ją ir pažadino pasididžiavimo jausmą ne vienam piktupėniškiui pasakodamas apie kaimą ir jo tuometinę reikšmę. Mat Piktupėnų vardą ir graviūras su kaimo vaizdais leidėjas aptikęs net Berlyno slaptuosiuose archyvuose. Paminėjo, kad pietų Vokietijoje, Hohencolernų  pilyje yra ekspozicija apie pastoriaus namelį Piktupėnuose.

Pagėgių kultūros centras ir Klaipėdos ROTARY klubo moterys bendromis pastangomis įamžino šios iškilios asmenybės buvimo Pagėgių krašte vietą ir laiką. Karališkoji pora Piktupėnuose 1807–ųjų birželio-liepos mėnesiais išbuvo apie keturias savaites. Čia Karalienė skatino savo vaikus žaisti su kaimo vaikais ir mokytis lietuvių kalbos, kurios jie truputį pramoko. Savo dvasingumu ir kilnumu karalienė Luizė pavergė kaimo gyventojus. Pasakojama, kad kaimiečiai, norėdami išblaškyti jos sielvartą, pamerkdavo ryte prie durų didžiules puokštes rugiagėlių. Karalienė mėgo mėlynos spalvos gėles. Nuo tada Piktupėnų bažnyčia pradėta vadinti Luizės vardu.

Taigi obuolmušiu pakinkyta karietaite privažiuojančios Karalienės Luizės (įkūnijo Ilona Meirė, Pagėgių savivaldybės Turizmo informacijos centro direktorė) laukė ilgesingoje klavesino muzikoje paskendęs Piktupėnų parkas, stilizuota, rūmų menę primenanti scena, senoviniais dvaro rūbais pasidabinę dvariškiai (Pagėgių savivaldybės Kultūros centro suaugusiųjų šokių kolektyvas „Marguva“. Vad. Gražina Paliokienė) ir būrys neabejingųjų ne tik iš Piktupėnų, bet ir iš Vilniaus, Klaipėdos, Tauragės ir kt. Garbingoje vietoje pasodinta Karalienė kreipėsi į kaimo žmones, jautriai pasakojo savo anuometinės viešnagės Piktupėnuose detales, išsakė gimtinės ilgesį ir begalinį liūdesį dėl Prūsijos likimo. „Metraštininkai“ (Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokiniai) skaitė fragmentus iš Rasos Krūpavičiūtės ir Jovitos Saulėnienės knygos ,,Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje“, dvaro šokėjai linksmino Karalienę įspūdingais šokiais.

Vėliau susirinkusieji, pačios Karalienės vedini, buvo palydėti prie evangelikų bažnyčios pamatų, prie buvusio kaimo pastoriaus namo, kur klaipėdiečių iniciatyva, po liepomis, pastatyta paminklinė lentelė, liudijanti apie Karalienės Luizės buvimą šioje vietoje.

Pagėgių kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė, kuri prieš renginį klaipėdietėms surengė ekskursiją į Martyno Jankaus muziejaus paveikslų sodą, dėkojo visiems už  pagalbą organizuojant renginį. Vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė perdavė savivaldybės mero Virginijaus Komskio padėkas ir dovanas.

Pasak šventėje kalbėjusių klaipėdiečių ROTORY klubo narių, Karalienė sujungė dvi netolimas žemes: Klaipėdą ir Pagėgių kraštą. Pažadėta, kad draugystė tęsis ir Vakarų Lietuva išvys ne vieną iškilų karališką renginį.

Vakaro metu veikė jau minėtų klaipėdiškių iniciatyva paruošta paroda „Karalienė Luizė Klaipėdoje“, puikią nuotaiką kūrė lengvo bliuzo atlikėja Indrė Jucytė iš Klaipėdos.

Eugenijaus Skipičio ir Laimos Žemgulienės nuotraukos.