I. Segalovičienė: mokesčių reforma yra ne tokia, kokios tikėjomės
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad Finansų ministerijos pristatyta mokesčių reforma yra ne tokia, kokios Prezidentūra tikėjosi. Pasak jos, reformoje buvo tikimasi didesnio teisingumo.
„Vargu bau, ar tai yra ta mokesčių sistema, kokios mes tikėjomės. Ji turi kažkiek vokiško stiliaus elementų, tačiau mes tikėjomės didesnio teisingumo. Dabar žodis teisingumas pristatymuose pakeičiamas į sąžiningumą. Bet yra tam tikrų pataisymų, kurie yra labai pozityvūs daugeliu atveju“, – penktadienį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) konferencijoje teigė I. Segalovičienė.
Ji akcentavo, kad Prezidentūra nepritaria individualios veiklos bazinių tarifų kėlimui, tačiau palankiai žiūri į progresyvumą aukštų pajamų zonoje.
„Progresyvumui aukštų pajamų zonoje pritariame, bet mokesčių sistemos pokyčiams erdvės dar yra, ir progresyvumui, ir teisingumui. Reforma tuo labai nepavadinsi, tai yra pakeitimai, sisteminiai, kokių anksčiau nebuvo, reikia įvertinti tas pastangas, bet gerovės aspektu to, kas yra pateikta, nepakanka“, – sakė prezidento patarėja.
„Mes palaikome progresyvaus tarifo didinimą aukštose pajamose, bet nepalaikome bazinio dydžio“, – pridūrė ji.
I. Segalovičienė taip pat nevengė kritikos dėl to, kad mokesčių reformoje nebuvo atsižvelgta į mokslininkų siūlymus.
„Matėme labai daug nuostabių, pagrįstų, paskaičiuotų pasiūlymų, su naujais metodais, už kuriuos valstybė yra sumokėjusi ir nei vienas mokslininkų pasiūlymas praktiškai nėra įtrauktas. Tai nėra geras ženklas“, – tvirtino ji.
Reformą priimti šioje kadencijoje mažai galimybių, progresyvumo dalį Prezidentūra palaikys
Prezidento vyriausioji patarėja tikino, kad reformą priimti šioje kadencijoje nėra daug galimybių, tačiau Prezidentūra reiškia palaikymą progresyvumo daliai. Taip pat, ji akcentavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vaidmenį siekiant rasti kompromisą dėl mokestinių pakeitimų.
„Prezidentas yra ne kartą viešai pasakęs, kad mato tikrai labai mažai galimybių (priimti reformą šioje kadencijoje – ELTA), bet tai progresyvumo daliai, tikrai palaikysime ir visi kartu stengsimės, kad būtų šis klausimas“, – aiškino I. Segalovičienė.
„Viskas stipriai priklausys ir nuo Biudžeto ir finansų komiteto, kaip jis sugebės sukonsoliduoti visų nuomones, sutelkti ir surasti konsensusą“, – pažymėjo ji.
Galiausiai I. Segalovičienei kėlė nerimą tai, kad Seimui nepritarus kokiai nors vienai mokesčių reformos paketo daliai, Vyriausybė galėtų svarstyti galimybę atsitraukti nuo likusių pasiūlymų.
„Seime bus darbo. Elementai kai kurie, manau, bus priimti, kas susiję su smulkiu verslu, investicine sąskaita, kažkuriuos elementus matysime“, – svarstė prezidento patarėja.
Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
