I. Simonaitytė premija – poetei Elenai Skaudvilaitei
Kaip ir kasmet, sausio 23-iąją, rašytojos Ievos Simonaitytės gimimo dieną, Agluonėnų kultūros namuose buvo įteikta I. Simonaitytės premija. Šį kartą ji atiteko poetei Elenai Skaudvilaitei.
Trapi, bet didžios sielos kūrėja paskaitė eilių ir iš paskutinės 2017 m. išleistos eilėraščių knygos „Žodžių dūzgesys“. Poetė Elena Skaudvilaitė kalbėjo trumpai, − jai asmeniškai svarbu, kad yra gimusi tais metais, kai išėjo I. Simonaitytės romanas „Aukštujų Šimonių likimas“.
Kartu su grupe literatų ji lankėsi rašytojos namuose apie 1972 metus. Simonaitytė sirguliavusi, nelabai norėjusi priimti, bet pagaliau sutikusi. Nedrąsiai sugužėjusius svečius valdingai išrikiavo, leidusi paskaityti savo eilėraščių. Vienas poetas paskaitęs eilėraštį, specialiai skirtą Simonaitytei, o Elena specialaus neturėjusi, bet taip pat paskaitė. Rašytoja gražiai dėkojo, paprašė tų eilėraščių, pasiėmė juos atminimui.
„O dar vieną kartą aš dvasiškai kentėjau dėl rašytojos poelgio, kurio ji nenorėjo padaryti, bet padarė – prisiminė dar vieną faktą Elena Skaudvilaitė. – Kai sovietmečiu KGB organizavo visoje Sovietų sąjungoje parašų rinkimą, kad mokslininkas ir disidentas Andrejus Sacharovas būtų ištremtas į Gulagą, I. Simonaitytė taip pat pasirašė už tai, matyt, gerai neįvertinusi ir nesupratusi savo poelgio prasmės ir reikšmės. Vėliau sužinojau, kad ji dėl to apgailestavo…“
Taigi, įvairių spalvų turi kad ir tvirčiausios dvasios žmonių gyvenimai…
Poetė Elena Skaudvilaitė gimė 1935 m. Jautakiškiuose, Kelmės rajone. Baigė Kražių vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete − lietuvių kalbą ir literatūrą. Rašyti pradėjo dar mokykloje, pasirašinėjo Aušrinės slapyvardžiu. Studijų metais ir vėliau dėl kūrybos ne kartą buvo tardoma ir apklausiama sovietinės valdžios tarnybų. 1961–1997 m. mokytojavo Rietavo, Kaltinėnų, Laukuvos, Darbėnų, Veiviržėnų ir kitose vidurinėse mokyklose, buvo dažnai perkeliama iš vienos vietos į kitą. Nuo 1960 m. priklausė pogrindžio organizacijai, prisidėjo prie pogrindžio spaudos platinimo. Iki 1989 m. priklausė Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijai, vėliau – Žemaitijos rašytojų bendrijai. Ilgą laiką bendradarbiavo įvairiuose periodiniuose leidiniuose, publikavo apybraižų, recenzijų, straipsnių. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1999 m. Yra išleidusi poezijos rinkinius „Upelis šnara“, „Namų dvasia“, „Laikas, likimas, viltis“, „Ne gegutės balsas“, „Žodžių dūzgesys“, nemažai vertusi iš rusų kalbos.
Elenos Skaudvilaitės eilėraščiai – ne visi lyriški, švelnūs, guodžiantys ir raminantys sielą, − daugelyje iš jų keliamos ir opios dabarties politinės aktualijos, ryškėja skausmas dėl Lietuvos ateities: tautos išsibarstymo, idealų užmaršties, susmulkėjimo ir subuitėjimo.
O mums, Klaipėdos rajono žmonėms brangiausi eilėraščiai, kuriuose iškyla mūsų krašto gamtos, gyvenimo, kultūros, buities ir būties vaizdai, kad ir su lengva ironija perteikti:
Veiviržėnai
Magdeburginis prie Veiviržo upės…
Ievos Simonaitytės premijos įteikimo renginio programą papuošė dainininkės Rasos Serros, Sauliaus Šiaučiulio, Laimono Urbiko muzikavimas, Agluonėnų kultūros namų režisieriaus Domininko Malajavo skaitoma poezija.
Premiją finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė. Ankstesniais metais premijos laureatais yra tapę Anksčiau I. Simonaitytės premija apdovanoti: Vytautas Rimavičius (Gargždų kultūros namų direktorius), Vytautas Majoras (tautodailininkas), Paulina Žemgulytė (rašytoja), Eva Labutytė (grafikė), Linas Julijonas Jankus (dailininkas), Jadvyga Surplienė (žurnalistė), Albinas Klizas (pedagogas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys), Silva Pocytė (istorikė), folkloro ansamblis „Agluona“, Edita Barauskienė (pedagogė, rašytoja), Rimantas Balsys (mokslininkas), Lukas Bareikis (saksofonininkas, tarptautinių konkursų laureatas), Rimantė Šalčiuvienė (tautodailininkė), Jonas Čepas (Agluonėnų etnografinės sodybos ir klojimo teatro vienas iš kūrėjų), Erika Juknevičienė (tautodailininkė), Manfrydas Sprogys (lietuvininkas, krašto paveldo ir liuteroniškosios tradicijos puoselėtojas), dailininkė Ona Račkauskienė, rašytojas ir poetas Antanas Saja, Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė Virgina Asnauskienė, mokslininkai Marija ir Martynas Purvinai, etnografas, Klaipėdos krašto paveldo žinovas Helmutas Lotužis.
