Į šventę – pagerbti duonos kepėjų ir susipažinti su tradicijomis
Panevėžio rajoną garsinančioje tradicinėje duonos kepėjų šventėje „Visur duona su pluta“ šiemet itin gausiai susirinkę žiūrovai turėjo progų tiek įgyti naujų žinių, patirti naujų pojūčių, tiek tiesiog atitrūkti nuo kasdienybės, smagiai leisti laiką.
Miežiškių kultūros centro ir ūkininkų, duonos kepyklos savininkų Audronės ir Albino Kisielių kasmet rengiama šventė skirta pagerbti duonai, duonos kepėjams, priminti tradicijų vertę, supažindinti su amatais, etnokultūriniu paveldu. Kurį laiką rengta Miežiškių seniūnijos kaimuose, pastaraisiais metais ji vyksta erdvioje Radviliškių kaime esančioje ūkininkų Kisielių sodyboje, vis auga, kaskart sukviečia vis didesnį būrį žiūrovų.
Gausiai susirinkusius šventės dalyvius ir svečius pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis.
Šiųmetėje šventėje publiką džiugino tiek šiai vasarai mažai būdingas puikus oras, tiek siūlomų veiklų įvairovė.
Viename sodybos krašte dirbtuves buvo įsirengę medžio skulptoriai. Aštuoni vyrai iš Panevėžio, Šiaulių, Rokiškio miestų ir rajonų dvi dienas kūrė ąžuolo skulptūras, o į šventę susirinkę žiūrovai galėjo ne tik pamatyti, kaip gimsta įspūdingi darbai, bet ir varžytis aukcione bei įsigyti patikusį darbą. Ir tautodailininkus, ir atėjusiuosius jų aplankyti smagiomis melodijomis linksmino Panevėžio rajono Liūdynės kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Dvarkiemis“. Čia pat buvo raginama vaišintis ką tik ant laužo išvirta ukrainietiška žuviene.
Sode įsikūrusiame vaikų kieme mažieji stebėjo Ukmergės kultūros centro Katino Murklio lėlių teatro spektaklį, mokėsi kepti bandeles, entuziastingai žaidė senovinius piemenų žaidimus, leido muilo burbulus ir kitaip pramogavo.
Kieme įsikūrė didelis būrys tautodailininkų, amatininkų ir prekeivių. Jie siūlė pirkti, smalsauti, derėtis, ragauti, uosti, čiupinėti, – pristatė galybę tautodailės kūrinių, valgomų, geriamų, dėvimų gėrybių. Savo amato subtilybes demonstravo ir dirbinių įsigyti siūlė kalvis, audėjos, malūnininkai, kanapių augintojas, bitininkai, triušių augintojai, sūrių gamintojos, siuvėja, medžio drožėjas, floristės, tekstilininkė, pynėjai iš žolių ir vytelių, keramikė. Duonskryliais, šviežia duona su ką tik sumuštu sviestu ir varškiasvieste vaišino Nevėžio kaimo šeimininkės, vaistažolių arbatomis vaišino ir unikalią aprūkymo procedūrą išbandyti siūlė Trakiškio žolininkės. Savo gaminius pristatė naminės duonos ir pyragų kepėjai.
Susirinkusieji prie scenos sužinojo, kaip mūsų protėviai rengdavosi kirsti rugius, išvydo rugiapjūtės pabaigtuvių ceremoniją ir net kelias valandas vykusį koncertą, kuriame pasirodė folkloro atlikėjai, muzikantai, dainininkai, šokėjai ne tik iš Panevėžio rajono ir net ne tik iš Lietuvos. Savo programas šventėje „Visur duona su pluta“ pristatė Panevėžio folkloro ansamblis „Raskila“, Linkaučių pagrindinės mokyklos merginų vokalinis ansamblis, Kėdainių rajono Truskavos kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Vermena“, folkloro ansamblis iš Saratovo (Rusijos Federacija) „Zabava“, Kėdainių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Vilainiai“, Miežiškių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Rudenėlis“.
Didžiulio šventės dalyvių susidomėjimo sulaukė ir edukacinė duonos kepimo programa. Į kepyklą vos tilpo visi norintieji pabandyti prisiliesti prie kepimo proceso. Vadovaujami šventės sumanytojos, iniciatorės, ilgametės kultūros darbuotojos Stasės Eigirdienės, žmonės minkė tešlą, formavo duonos kepalėlius, stebėjo, kaip jie kepami, o iškepusius vežėsi namo lauktuvių.
Renginiui baigiantis jo organizatoriai pažadėjo tęsti tradiciją ir kitąmet prasidėjus rugiapjūtei vėl pakviesti į duonos pagerbtuves.
