21 rugsėjo, 2017

Įdomūs faktai apie tarakonus

Kambariuose besikaupianti drėgmė, šiluma ir ant virtuvės stalo paliekami maisto likučiai – puikios sąlygos veistis tarakonams. Į namus šie kenkėjai gali patekti per kanalizacijos ar šiukšlių vamzdžius, ventiliacijos angas, taip pat su pirktais padėvėtais baldais, aparatūra, pakuotėmis, ateiti iš kaimynų, pro nesandarias duris, net elektros lizdus. Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologo Liutauro Grigaliūno, egzistuoja daugybė įdomių faktų apie šiuos ūsuotuosius kenkėjus.

„Iš viso pasaulyje yra apie 4000 rūšių tarakonų, iš jų maždaug 20 rūšių paprastai plinta gyventojų namuose. Lietuvoje dažniausiai sutinkami juodieji ir rudieji tarakonai. Pastaruoju metu šie kenkėjai itin aktyvūs, todėl prieš imantis naikinimo priemonių, verta atkreipti dėmesį į tarakonams būdingas savybes“, – pabrėžia biologas.

1. Tarakonai būtų geri sportininkai

Tarakonai greiti ir stiprūs – tai kelios iš savybių, reikalingų sėkmingam sportininkui.

„Vidutinis tarakono greitis yra 1,5 metro per sekundę – 2 m ūgio žmogus tokiu greičiu nubėgtų apie 100 metrų. Be to, nebe reikalo galioja mitas, kad tarakonai galėtų atlaikyti net branduolinį smūgį. Ūsuotųjų kūnas yra labai tvirtas, jie geba prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų – kai kurios tarakonų rūšys gyvavo dar prieš 300 mln. metų“, – pabrėžia L. Grigaliūnas.

2. Tarakonai – kanibalai

Ūsuotieji kenkėjai yra visaėdžiai. Esant geroms sąlygoms, jie rinksis angliavandenių ir baltymų kupiną maistą, tačiau neradę ką ėsti jie mis išmatomis, klijais, žmogaus odos atplaišomis, nagais ir net vienas kitu.

„Tarakonai siejami su nešvarumais, kadangi maisto dažniausiai ieško atliekų dėžėse, konteineriuose, augintinių išmatų dėžutėse ir kt. Kai šie vabzdžiai ima jausti maisto trūkumą, dažnai tampa kanibalais ir ima valgyti savo gentainius“, – pasakoja biologas.

3. Tarakonai gali išgyventi savaitę be galvos

Pasak mokslinių tyrimų, tarakonai gali gyventi maždaug vieną savaitę be galvos. Pasak kenkėjų kontrolės eksperto L. Grigaliūno, priežastis yra ta, kad tarakonų kūnuose yra mažos skylutės, per kurias jie įkvepia ir transportuoja orą.

„Sujunkite faktą, kad tarakonai gali ilgą laiką gyventi be maisto ir vandens, deguonį gauna per kūne esančias skylutes, ir turėsite vabzdį, kuris iki savaitės išgyvena be galvos“, – teigia L. Grigaliūnas.

4. Tarakonai mėgsta alų

Jei mėgstate alų ir namuose pastebėjote bėgiojančius tarakonus, tikėtina, kad daugiausiai jų buriuosis prie alaus butelių, tuščių skardinių.

„Tarakonai mėgsta alų ne dėl to, kad yra dažni vakarėlių dalyviai, bet juos traukia aluje esantys cukrūs ir apyniai. Dėl šios priežasties ūsuotieji vabzdžiai nevengia apsilankyti aludėse, alaus daryklose, kepyklose bei cukrainėse. Be to, ši problema labai aktuali kalbant apie taromatus, nes ne visi žmonės elgiasi atsakingai, t. y. į taromatą meta neišplautus butelius“, – pabrėžia ekspertas.

5. Tarakonai gali nekvėpuoti 40 min.

Šis faktas gana įspūdingas. Tyrimai parodė, kad tarakonai gali užlaikyti kvėpavimą iki 40 minučių ir gali išgyventi po vandeniu iki 30 minučių.

„Manoma, kad tarakono sugebėjimą ilgam laikui užimti kvėpavimą lemia jų kūne esantys vamzdeliai, per kuriuos jie išstumia vandenį ir gauna deguonį“, – apie tarakonų savybes pasakoja „Dezinfos“ ekspertas L. Grigaliūnas.

Tarakonai perneša salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę ir kt. Nenaikinami jie gali platinti žmogui mirtinas ligas: echinokokozę, toksoplazmozę ir himenolepidozę. Susirgus šiomis ligomis, žmogaus organizme pasėjamos kaspinuočių lervos, kurios pažeidžia virškinimo sistemą, smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Be to, tarakonų išmatos sukelia egzemą ir astmą.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos