Įdomus susitikimas Ignalinos bibliotekoje – dvi draugės rašytojos ir jų knygos

Lapkričio 13 d. Ignalinos bibliotekoje šiltai sutiktos dvi viešnios – populiarios rašytojos Jolita Herlyn ir Gina Viliūnė.  Kaip sakė rašytojas pristačiusi Laima Andrijauskienė, jų knygas ignaliniečiai mėgsta, skaito  ir šiuo metu bibliotekoje nėra nė vienos, kurią galėtų parodyti. Pilna salė žmonių  klausėsi įdomaus, nuotraukomis iliustruoto rašytojų kūrybos pristatymo, uždavinėjo klausimus ir netgi gavo dovanų už įdomiausią klausimą. O autorėms dovanotos gėlės ir bibliotekos suvenyrai, dėkota už gražų ir šiltą bendravimo vakarą.   Moterys susipažino prieš keturis metus, kai jų  romanai – Jolitos Herlyn „Mano vyrai ir jų žmonos“ ir Ginos Viliūnės „Vilniaus madona“ pateko į perkamiausių knygų dešimtuką. Nuo to laiko rašytojos dažnai kartu pristato savo kūrybą Lietuvoje bei lietuvių bendruomenėse užsienyje. 

Pirmiausia savo knygas pristatė Gina Viliūnė. Ji domisi istorija ir rašo istorinius romanus bei stengiasi parodyti, kas vertingo dar likę iš senųjų laikų, ką galima išsaugoti ir įvilkus į patrauklaus siužeto rūbą pateikti šių laikų išrankiam skaitytojui, dažnai neturinčiam laiko domėtis istoriniais veikalais. Romanų „Karūna be karaliaus“, „Vilniaus Madona“, „Magdalė, smuklės merga“, „Imperatoriaus meilužė“ autorė teigia, kad istoriniai romanai – tai galimybė keliauti laiku. Knygose ji nukeliauja į kunigaikščio Vytauto, Vazų dinastijos, Vilniaus vaivados Alberto Goštauto gyvenimo metus. Domisi meilės istorijomis. Knygoje „Imperatoriaus meilužė“ aprašomas knygas rašiusios ir didžiuosius valdovus savo grožiu užbūrusios Sofijos Tyzenhauzaitės gyvenimas. Rašytojos aistra istorijai lydi Giną Viliūnę visose veiklose. Ji yra profesionali Vilniaus gidė, rašo straipsnius žurnalams „Iliustruotoji istorija“, „Legendos“, yra knygos „Vilniaus šventovė“ bendraautorė. Vilnius – mylimas moters miestas, apie kurį ji rašo ir dar turi daugybę minčių būsimoms knygoms  „Vienu metu rašiau tekstus knygai „Vilniaus šventovės“ ir skaičiau populiarųjį D.Brauno „Da Vinčio kodą“. Perskaičiusi romaną pamaniau, kad labai norėčiau paskaityti nuotykių knygą, trilerį apie mano gimtąjį miestą Vilnių, bet nieko panašaus neradau. Tuo pat metu rinkau medžiagą apie Vilniaus šventoves ir aptikau įdomiausių dalykų, tarkim, paslaptimis apipintą architekto J.K.Glaubico asmenį ir kūrybą. Nutariau pamėginti pati parašyti Vilniaus trilerį.“,– pasakojo rašytoja.

Jolita Herlyn, kaip ir daugelis šiuolaikinių moterų, visada gyveno aktyvų visuomeninį ir profesinį gyvenimą, kopė karjeros laiptais. Atrodė, jos niekas nesustabdys. Tačiau paskui vyrą išvykusi į Vokietiją ji kardinaliai pakeitė gyvenimą, nors tradicine namų šeimininke netapo. Knygos grąžino Jolitą  į visuomeninį gyvenimą. Šiandien ji – Lietuvoje žinoma rašytoja. Jos knygos „Trys mano vieninteliai“, „Svaigulys“, „Mano vyrai ir jų žmonos“, „Geismo spąstai“, „Angelai neverkia“, „Atsargiai – tai moteris“ yra žinomos ir populiarios. Romanų herojės – stiprios moterys, ieškančios savo kelio, mylinčios, abejojančios, klystančios, bet nepalūžtančios. Naujausia knyga  „Veidu į saulę“, kurios dar rankose neturėjo ir pati autorė, pasakoja apie užsienietės, ištekėjusios už lietuvio, gyvenimą Lietuvoje.  „Nutariau, kad mano misija – pristatyti šiuolaikinę lietuvių literatūrą emigrantams įvairiose šalyse. Todėl per susitikimus su skaitytojais visada pristatau ir kitų kolegų kūrybą, o su daugeliu užsienyje kuriančių lietuvių susipažinau asmeniškai. Aš noriu išsklaidyti mitą, kad rašytojai nuolat konkuruoja. Tikiu bendrystės idėja – tiek tarp rašytojų, tiek ir apskritai tarp žmonių.“,– sako rašytoja.