Ieškota sprendimų, kurie padėtų sumažinti žūstančiųjų gaisruose skaičių
Lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija „Ar Europa žaidžia su ugnimi?“, skirta gaisrų, jų prevencijos, statybinių medžiagų, gaisrinių tyrimų bei draudimo nuo gaisrų klausimams. Ją organizavo Seimo nariai Stasys Brundza ir Valdas Vasiliauskas. Šioje konferencijoje vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis akcentavo gaisrų prevencijos svarbą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvoje, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, žuvusiųjų gaisruose skaičius tris kartus didesnis. Pasak ministro, didelę įtaka šioje srityje turi ir socialinės problemos. S. Skvernelis taip pat pažymėjo, kad būtina gerinti ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos techninį aprūpinimą. Jo nuomone, tai įgyvendinti galima įvairiais būdais, tiek įsigyjant gaisrinius automobilius, tiek juos nuomojant.
Seimo narys S. Brundza konferencijoje pateikė siūlymus, kurie Lietuvoje padėtų mažinti gaisruose žūstančiųjų skaičių. Vienas jų, tikrinti gyvenamąjį sektorių, kaip jame laikomasi gaisrinės saugos reikalavimų. Tiesa, šioje srityje pasigendama teisės aktų reikalavimų. Jo nuomone, kiekviename bute turėtų būti gesintuvas, o į gaisrų prevenciją derėtų įtraukti savanorius ugniagesius.
Pranešėjas taip pat pažymėjo, kad nemažai gaisrų šalyje kasmet kyla dėl žaibų. Pasak S. Brundzos, apsisaugoti nuo jų, padėtų tinkamai įrengta žaibosaugos sistema, kurios galimybės šiuo metu deramai neišnaudojamos. Juolab kad šias sistemas galima įrengti apimant ne pavienių, bet kelių namų teritoriją.
Seimo narys taip pat iškėlė ir gaisrinių automobilių privažiavimo prie gaisro vietos problemą, siūlydamas sutvirtinti gruntą iš kitos renovuojamo namo pusės. Be to, pasak S. Brundzos, kur kas daugiau gyvybių gaisruose pavyktų išgelbėti, jeigu kaimo ugniagesiai, užuot gesinę gaisrą iš išorės, turėdami kvėpavimo aparatus, galėtų atlikti žmonių paiešką namų viduje. Kalbėdamas apie gaisrinės technikos ir įrangos stygių, jis pacitavo Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad kai kalba eina apie žmonių gyvybes, pinigai nesvarbu. Seimo narys taip pat išsakė mintį, kad šią problemą galėtų padėti spręsti ir miškininkai, nes pastarieji turi įsigiję nemažai gaisrinės technikos ir įrangos, bet nuo spalio 1 d. ši „atostogauja“.
Gaisrų Lietuvoje tendencijas ir problemas konferencijoje gvildeno Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vytas Kaziliūnas. Jis pažymėjo, kad daugiausia gaisrų kyla gyvenamosios paskirties pastatuose, juose dažniausiai ir žūstama, o inspektuojamuose objektuose žmonių aukų išvengiama.
Kaip pagrindinius rizikos veiksnius V. Kaziliūnas išskyrė alkoholio vartojimą, neatsargų rūkymą, šildymo įrenginius ir tai, kad tik 5 proc. gyvenamosios paskirties pastatų yra įrengti autonominiai dūmų detektoriai, kurie perspėja apie kilusį gaisrą.
Nors Europos Sąjungoje ir yra gaminamos savaime užgęstančios cigaretės, bet Lietuvoje didelė dalis rūkalių rūko kontrabandines cigaretes, kurios tokios savybės neturi. Vien šiais metais dėl neatsargaus rūkymo Lietuvoje jau žuvo 25 gyventojai. Kaip pažymėjo V. Kaziliūnas, kartais stengiantis gerinti verslo sąlygas, pamirštamas gyventojų saugumas.
Pasak jo, siekiant mažinti gaisruose žūstančiųjų skaičių, susiduriama su daugybe iššūkių. Sprendžiant šią problemą, skatinama ugniagesių savanorių organizacijų veikla, pasitelkiant juos gaisrų prevencijos veikloje. Kitas iššūkis – ugniagesių, vykstančių į gaisrus, skaičiaus mažėjimas ir nepakankamas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos finansavimas. Didelis dėmesys skiriamas ir išmoktų gaisrų pamokų įgyvendinimui: privažiavimų prie daugiabučių miestuose, gaisrų prevencijos priemonių (autonominių dūmų detektorių, šildymo ir elektros įrenginių) didžiausios rizikos vietose finansavimui. Didžiausią įtaką žūstančiųjų gaisruose skaičiui, anot pranešėjo, turi socialinės problemos, be kurių sprendimo gaisrų prevencijos priemonės nėra efektyvios.
Konferencijos viešnia, Firesafe Europe techninės darbo grupės vadovė Birgitte Messerschmidt pranešime „Kodėl Europa žaidžia su ugnimi?“ daug dėmesio skyrė šiuolaikinių statybinių medžiagų saugumui, atkreipdama dėmesį, kad jos gali kelti pavojų ne tik į gyventojams, bet ir ugniagesiams. Ji taip pat pažymėjo, kad statybos produktų toksiškumas visiškai nevertinamas statybos produktų klasifikacijoje. Pasak jos, siekiant didesnio energetinio pastatų efektyvumo, didėja ir jų gaisro pavojus. Be to, augant statybinių medžiagų įvairovei vis sunkiau užtikrinti jų saugumą. Jeigu prieš šešiasdešimt metų gaisras išplisdavo per 25 minutes, šiuo metu tai trunka iki 3 minučių.
Pasak pranešėjos, anksčiau ugniagesiai gerai žinojo, kaip dega mediena, dabar, kai pastatuose gausu skirtingų, greitai užliepsnojančių medžiagų, gaisrų gesinimas tampa vis sudėtingesnis ir pavojingesnis. Pranešėja siūlė atnaujinti bandymo metodus, kad būtų įvertintas degimo produktų toksiškumas, pabrėždama, kad sprendžiant problemas, būtina ieškoti naujų sprendimų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centro veiklą pristatė šio centro viršininkas dr. Donatas Lipinskas. Jis išsamiai papasakojo, kaip bandomos statybinės ir kitos medžiagos, taip pat kuriami ir diegiami nauji bandymo metodai, atliekamos ekspertizės ir kt. Apie Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertų indėlį statybų ir gaisrinės saugos srityje mintimis pasidalijo šio universiteto kancleris Arūnas Komka. O su draudimo nuo gaisrų aktualijomis ir tendencijomis supažindino akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovas Virginijus Krauklys.
Diskusijų metu akcentuota, kad problemas reikia spręsti kompleksiškai, vystantis technologijoms, neturėtų atsilikti ir teisėkūra. Pasiūlyta sudaryti Seime darbo grupę, kuri atliktų šioje srityje monitoringą. Atkreiptas dėmesys į gaisrų prevenciją, kuriai šiuo metu skiriama labai mažai lėšų. Taip pat pažymėta, kad rinkoje yra daug nesertifikuotų šildymo įrenginių, dėl kurių gedimų kyla gaisrai. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad nėra investuojama į inovacijas gaisrinės saugos srityje, nes jos nepelningos. Spręsti šią problema būtų galima konsoliduojant ugniagesių, policijos, medikų naudojamos įrangos rinką ir skatinant inovacijas šiame sektoriuje. Tai galėtų būti geru pavyzdžiu statybos sektoriui.
