Ignalinoje atidarytas 12-asis „Ežerų sietuvos“ festivalis
Liepos 21-23 dienomis Ignalinos, Molėtų ir Švenčionių rajonuose skambėjo tarptautinis liaudiškos muzikos ir šokių festivalis ,,Ežerų sietuva”. Festivalis vyksta kas dvejus metus ir gražiai šventei suvienija kaimynus. Šiemet festivalio atidarymą rengė Ignalina. Šventės pradžiai pasirinkta viena įspūdingiausių rajono vietų – šešių ežerų apsuptas ir legendomis apipintas Ladakalnis. Čia sutikti festivalio kolektyvai iš Baltarusijos, Lenkijos, Moldovos, Maltos, Kroatijos ir Gruzijos. Pirmasis festivalis taip pat buvo pradėtas ant Ladakalnio. Na o 12-asis išsiskyrė karštu temperamentu ir spalvingumu. Uždeganti koncertų nuotaika sužavėjo žiūrovus.
Visi kolektyvai su savo šalių vėliavomis išsirikiavo prie Ladakalnio, iškilmingai dūdų gaudesiu paskelbta festivalio pradžia, pasveikinti svečiai ir šeimininkai. Kelionės dulkes nusiprausę iš molinio ąsočio pilamu vandeniu, skambant folkloro kolektyvų „Čiulbutė“ ir „Lakiūtė“ sutartinėms, visi kilo į kalną, kuris buvo gražiai apeitas, dviem gyvais ratais apjuostas, gintaro dulkėm apsmilkytas.
Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis pasveikino visus ir artimesnių ir tolimų kraštų suvažiavusius, gerą nuotaiką, puikų vasaros orą ir dalelę savo šalies Ignalinon atvežusius. Meras priminė, kad festivalis rengiamas nuo 1995 metų ir kaskart sušvinta vis naujomis spalvomis. Nors jo ribos šiek tiek susiaurėjo, bet festivalis yra mylimas, laukiamas, visada įspūdingas. O jo rengėjai – geri ir šiltai bendraujantys kaimynai – susirenka džiaugtis bendra švente. Meras linkėjo gražių įspūdžių Ignalinos krašte, skambios muzikos, dainų ir nepamirštamų šokių.
Festivalio dalyvius taip pat pasveikino ir tiek metų tęsiama kultūrine tradicija pasidžiaugė Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys ir Švenčionių savivaldybės meras Rimantas Klipčius. Merams ir kitiems svečiams buvo užrištos geltonos festivalio skarelės, o jie patys pakviesti prie degančio aukuro į ugnį įmesti gintaro dulkių, kad jis dar labiau suliepsnotų, o aukštyn pakilę dūmai bylotų apie didžią šventę.
Kiekvienas kolektyvas save pristatė daina. Taip gražiai ir jaudinančiai skambėjo tos dainos vis kita kalba, vis kitą tautinę dvasią atskleisdamos. Buvo apsikeista suvenyrais, gražiais palinkėjimais. Meras H. Šiaudinis įteikė atminimo dovanas ir lietuviškos duonos, kad visi galėtų paragauti iš išsivežti mūsų laukuose išauginto grūdo skonį. Na o kaip gražu, kai visos šalys simboliškai į vieną juostą susipina. Kiekvieno kolektyvo atstovai, rankose laikydami savo šalies vėliavos spalvų kaspinus, šokdami ir supynė tą margaspalvę draugystės juostą.
Po tokio įspūdingo festivalio atidarymo visi dalyviai ir svečiai suvažiavo į Ignaliną ir Laisvės aikštėje rikiavosi tradicinei šventės eisenai. Su vėliavėlėmis rankose ir šypsenomis veiduose visi patraukė į miesto vasaros estradą prie Ilgio ežero. Eiseną lydėjo ir iškilmingą nuotaiką palaikė pučiamųjų orkestras iš Vilniaus ir šaunios jo šokėjos.
Vasaros estradoje susirinko ir daugiau svečių. Švente kartu su merais džiaugėsi Europos parlamento narys Bronis
Ropė, Seimo nariai Gintautas Kindurys ir Vytautas Rastenis, Lenkijos Serocko miesto burmistras Silvestras Sokolnickis ir kiti delegacijos nariai. Bronis Ropė pasidalijo prisiminimais iš pirmųjų festivalių. Gintautas Kindurys dėkojo visiems organizatoriams už puoselėjamą tradiciją ir kūrybinę išmonę. Baltarusijos atstovė Ana Pavinič perdavė šilčiausius linkėjimus iš draugiškos Braslavo žemės. Silvestras Sokolnickis džiaugėsi dalyvavęs visuose festivalio koncertuose Ignalinoje ir priminė, kad kitais metais Ignalina ir Serockas minės savo draugystės 20-metį.
Po sveikinimo kalbų meras H. Šiaudinis įžiebė festivalio ugnį, į ją dar kartą buvo metamos gintaro dulkės. Koncerto pradžioje visus pasveikino Ignalinos kolektyvai: folkloro ansamblis „Čiulbutė“, šokių kolektyvas „Gaja“ ir liaudiškos muzikos kapela „Ringė“.
Visi pasirodę užsienio kolektyvai buvo labai skirtingi ir tuo įdomūs. Jie puikiai pristatė savo šalį ir tarsi užbūrė žiūrovus garsu ir vaizdu. Negalėjai atitraukti akių nuo be galo plastiškų ir kaip juodosios gulbės lengvai plaukiančių Gruzijos kolektyvo „Mnate“ šokėjų moterų ir kaip viesulai greitų, įvairias figūros ant žemės ir ore atliekančių šokėjų vyrų.
Ypač įsimintini buvo Kroatijos ansamblio „Ivan Goran Kovačic“ šokėjai ir jiems groję muzikantai. Šiam daug koncertuojančiam ir itin profesionaliam kolektyvui jau 60 metų. Jis pristato visų Kroatijos regionų kultūrą. Kiekvienam šokiui kroatai pasipuošdavo vis kitais įspūdingais kostiumais.
Greitais ir uždegančiais šokiais, spalvingais drabužiais žavėjo Moldovos kolektyvas „Struguraš“. Labai jauni ir energingi šokėjai šauniai perteikė savo šalies temeperamentą ir karštus jausmus. Linksmi ir spalvingi buvo ir lenkų šokėjai iš kolektyvo „Krag“.
Maltos „Mnarja“ šokių kolektyve vien moterys. Jų šokiai nebuvo nei greiti, nei labai įspūdingi choreografiniu
požiūriu, tačiau tikrai įdomūs, širdis sušildantys nuoširdumu, malonia muzika ir šypsenomis. Iš karštos šalies atvykę šokėjos džiaugėsi maloniai šiltu Lietuvos oru ir gamta, daug vaikštinėjo po Ignaliną ir bendravo su žmonėmis.
Dainų ansamblis iš Baltarusijos „Vidzovčanka” Ignalinoje koncertuoja jau ne pirmą kartą. Jis čia jau atžaįstamas ir mėgstamas. Artimiausi užsienio kaimynai visada atveža uždegančią nuotaiką. Jų dainų skambumas, linksmos natos ir energingas judesys scenoje negali nepatikti.
Festivalio koncertas baigtas bendru visų dalyvių šokiu. Į dangų kylant fejerverkams ir aidint plojimams Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Maltos, Gruzijos ir Kroatijos kolektyvai sukosi pagal bene žinomiausią lietuviško šokio „Transferas“ muziką. „Ežerų sietuva“ su Ignalina atsisveikino.
Na o po festivalio programos linksmybės dar nesibaigė. Jaunimui suplūdus prie scenos koncertavo dainininkė Mia ir latvis Lauris Reiniks. Didžiojoje vasaros šventėje galėjo pasilinksminti ir tie, kam liaudiški ritmai nelabai patinka.
