Ignalinoje paminėta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena

Rugpjūčio 23 dieną Ignalinos Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje iškilmingai paminėta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena.

Po šv. Mišių, aukotų už Lietuvą ir jos žmones, susirinkusius pasveikino savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Kindurys.

Meras kalbėdamas apie skaudžią lietuvių tautai datą, kai 1939 m. rugpjūčio 23 d. pagal Molotovo–Ribentropo paktą ir vėlesnius susitarimus Lietuva buvo atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai, prašė nepamiršti mūsų istorijos. Sovietų Sąjungos ir Vokietijos susitarimai nulėmė 1940 metais prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas ir juodojo birželio tragediją.

„Praėjo daug metų nelaisvėje, tačiau laisvės siekis nedingo,“ – sakė Henrikas Šiaudinis. 1987 m. rugpjūčio 23 dieną, nepaisant tuometinės valdžios draudimo, prie paminklo Adomui Mickevičiui pirmą kartą viešai paminėtos gėdingo Molotovo-Ribentropo pakto metinės, o 1989 m. tą pačią dieną apie 2 milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, sudarę gyvą grandinę, pademonstravo tarpusavio solidarumą.

Meras linkėjo būti vieningiems ir bendrai dirbti Lietuvai ir jos žmonėms.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Kindurys, kreipdamasis į susirinkusius, kvietė nepamiršti, kokia trapi gali būti mažų valstybių laisvė.

Gintautas Kindurys pareiškė užuojautą tiems, kurie nukentėjo per 50 metų okupacijos, o kartu pasidžiaugė Lietuvos žmonių drąsa pasakyti tiesą ir siekti laisvės.

„Jūsų atėjimą suprantu kaip pagarbą Valstybei, pagarbą tiems, kas savo darbu ir gyvenimu siekė laisvės. Linkiu, kad Lietuvai netektų daugiau minėti naujų netekčių“, – sakė Seimo narys.

Minėjimas gražiai įprasmintas literatūrine Česlovo Stonio kompozicija „Tebūnie Dievo valia“, skirta šviesiam arkivyskupo Teofilio Matulionio atminimui.

Aktorių Sauliaus Sipaičio, Česlovo Stonio ir operos solisto Prano Zarembos skaitymai, atliekamos giesmės, tremtinių ir partizanų dainos priminė erškėčiuotą arkivyskupo ir visos Lietuvos kelią ir nuskambėjo tarsi malda už žmogų, kuris visuose gyvenimo bandymuose, kančiose, persekiojimuose kantriai nešė savo kryžių nuolat kartodamas „tebūnie Dievo valia“.