30 rugpjūčio, 2022
Vida Gasparavičienė

Ignalinoje surengtas Rytų Aukštaitijos respublikinis šokių festivalis „Ežerų šėltinis“

Tomo Grikinio nuotr.

Antrą kartą Ignalinoje surengtas Rytų Aukštaitijos respublikinis šokių festivalis „Ežerų šėltinis“ šiemet Vasaros estradoje sveikino šokėjus iš Tauragės, Biržų, Birštono, Kėdainių, Utenos, Kauno, Vilniaus.  Festivalyje dalyvavo rajono vadovai: Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas, administracijos direktorė Jūratė Balinskienė, direktoriaus pavaduotoja Lina Gladkauskienė, kultūros skyriaus vyresn. specialistė Rasa Juodagalvienė..

– Džiaugiuosi, matydamas tokį gausų susirinkusių šokėjų būrį. Dar labiau džiugu pastebėti, kad graži šokių tradicija yra gyvybinga – matau įvairių kartų šokėjus. Tikiuosi, kad visi kartu čia smagiai praleisime laiką ir patirsime gerų įspūdžių, – sveikindamas festivalio dalyvius ir žiūrovus sakė Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas. Jis padėkojo festivalio sumanytojams, organizatoriams – Ignalinos rajono kultūros centro direktorei Giedrė Katinienei ir šokių vadovei Elenai Skripkauskienei.

Renginį smagiai vedė ir gražiai šokių pynę supynė Gaspadinė ir Gaspadorius (Valentina Sinkevič ir Kęstutis Žemaitis). Sukvietę po savo stogu tokį gausų būrį svečių,  gražiai juos į aikštės vidurį kvietė, rasdami kuo kiekvieną pagirti ir kuo gražiau žiūrovams pristatyti. Susirinkę į Ignaliną kolektyvai išties gali ir turi kuo pasidžiaugti, net – pasididžiuoti. Šokėjai savo talentu ir margaspalviais tautiniais kostiumais yra džiuginę ne tik savo krašto žiūrovus: kolektyvų maršrutai nusidriekė ne tik po Lietuvos rajonus, bet išraižė ir Europos, Azijos šalis, kai kurie ir už Atlanto jau pabuvoję.. Tarp kolektyvų – įvairiausių šokių konkursų nugalėtojai, „Aukso paukštės“ nominantai. Taigi mums – didelis džiaugsmas ir net garbė juos matyti Ignalinoje.

Didžia dalimi už festivalį „Ežerų šėltinis“ turime būti dėkingi Ignalinos rajono kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupės ,,Gaja“, moterų liaudiškų šokių grupės ,,Lūgnė“ vadovei Elenai Skripkauskienei, ne tik auginančiai savo šokėjus, bet ir tiesiančiai draugystės tiltus su kitais šalies šokėjų kolektyvais.

Festivalį pradėjo Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriuje 2000-aisiais Virginijos Čereškienės-Beviršės įkurta vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Volungė“, kuriai 2018 metais. Lietuvos nacionalinis kultūros centras suteikė mėgėjų meno kolektyvų I kategoriją. Kolektyvas dalyvavo šokių festivaliuose Panevėžyje, Širvintose, Kaišiadoryse, tarptautiniuose festivaliuose Rygoje, Jūrmaloje ir Priekuli mieste (Latvija), Suvalkuose (Lenkija), Prahoje (Čekija), Lvove (Ukraina), Antalijoje (Turkija) Kolektyvas – nuolatinis Lietuvos dainų ir šokių švenčių dalyvis. Virtualiame tarptautiniame šokių čempionate „Golden dance“ kolektyvas laimėjo I laipsnio laureato Auksinį diplomą ir buvo  pakviestas dalyvauti pasaulio čempionate „World Folk“, virtualiame liaudiškų šokių maratone (surengtas Vokietijoje) laimėjo1-ąją vietą. Šių metų liepos mėnesį „Volungė“ savo šokiais džiugino net tolimosios Filadelfijos (JAV) žiūrovus.

Išvykų nuotaikomis gyvena ir  tarptautiniame tautinių ansamblių festivalyje „Poronino vasara“, kuris liepos mėnesį vyko Poronino mieste (Lenkija), dalyvavęs Birštono kultūros centro vyresniųjų tautinių šokių kolektyvas „Jievaras“ (vadovė – Virginija Bankauskienė).

Turi kuo pasidžiaugti ir ką prisiminti ir  Tauragės kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė ,,Vėjava“ (vadovė Alma Rumšienė). Kolektyvas dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose: Lenkijoje (Ostruda), Rusijoje (Soveckas), Vengrijoje (Obony ir Tpiecele), Latvijoje (Jurmala, Liepoja). „Jievaro“ šokėjai organizuoja įvairias koncertines išvykas. 2010 metais pabuvojo Čekijoje, 2011 metais – Švedijoje, 2013 metais – Latvijoje.

Apie visus svečius galima būtų pasakyti daug ir – labai gražaus. Iliustracijai – svarbesni štrichai iš artimiausių kaimynų – Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblis „Vieversa“ – kūrybinės biografijos.

Tai – I kategorijos meno kolektyvas, jungiantis kone du šimtus šokančių, dainuojančių ir muzikuojančių dalyvių. 1998 metais Robertos Macelienės Utenoje suburto vaikų ir jaunimo šokių ir dainų ansamblio „Vieversa“ (jo ištakos siekia 0979 metais suburtą vaikų šokių studiją) programoje – įvairių Lietuvos regionų liaudies šokiai, žaidimai, rateliai, dainos. Ansamblis nuo pirmųjų gyvavimo metų dalyvauja rajoninėse, apskrities, respublikinėse, pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse, įvairiuose konkursuose, festivaliuose, atstovauja savo rajonui ir Lietuvai  prestižiniuose renginiuose. „Vieversa“ kiekvieno respublikinio šokių konkurso „Aguonėlė“ dalyvis, diplomantas,  laureatas. 2015 m. – respublikinio konkurso „Šoktinis“ laureatas. Daugelio šalies ir tarptautinių konkursų laureatas ir diplomantas.

2004 m. „Vieversa“  pelnė Aukso paukštę , 2016 m. – antrąją „Aukso paukštę“.

Be „Vieversos“ ansamblio neapsieina prestižiniai Utenos rajono ir apskrities renginiai, vaikų, valstybinės šventės. „Vieversa“ maloniai nustebina savo gerbėjus įvairiomis teatralizuotomis koncertinėmis programomis. Vien 2016 m. ansamblis „Vieversa“ surengė 20 koncertų: dalyvavo Moksleivių dainų šventėje, tarptautiniame festivalyje „Budva Fest“ Juodkalnijoje, Utenos ir Alytaus miesto šventėse, tarptautiniame tautinių šokių festivalyje Panevėžyje „Suk ratelį pasauliui“ ir Švenčionyse „Perkūno akys“ ir kt., surengė respublikinį festivalį „Draugai draugams“  Utenoje ir keliavo su juo per Lietuvą, koncertavo Latvijoje (Preiliai) ir t. t.

Ansamblis „Vieversa“ daugelį metų su koncertinėmis programomis dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse: 2002 – Portugalijoje, 2003 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėje meno, turizmo, verslo parodoje Sankt-Peterburge (Rusija) bei tarptautiniame festivalyje Vengrijoje, 2004 m. – Turkijoje, 2005 m. – Turkijoje, Anglijoje, Ukrainoje, 2006 m. – Bulgarijoje, Italijoje, Portugalijoje, 2007 m. – Turkijoje, Makedonijoje, 2008 m. – Sardinijoje, Čekijoje, 2009 m. – Vengrijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Kipre, 2010 m. – Graikijoje, Prancūzijoje, Tunise, 2011 m. – Turkijoje, 2012 m. – Sicilijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Makedonijoje, 2013 m. – Italijoje ir Makedonijoje, Latvijoje, 2014 m.  Taivane, 2015 m. – Graikijoje, Lenkijoje, 2016 m. – Juodkalnijoje, Kroatijoje, Lenkijoje…

Apie ignaliniečius mūsų krašto žmonėms daug kas žinoma, jų pasirodymai visada laukiami ir šiltai pasitinkami. Liaudiškų šokių grupė „Gaja“ – jau su kūrybine patirtimi. Kolektyvas mielai koncertuoja savo miesto, savo krašto bei respublikos žiūrovams, dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose, edukacinėse programose, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse. Su didžiausiu malonumu ruošiasi koncertinėms išvykoms į kitas šalis, ir jau ne kartą šoko Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Čekijos, Italijos, Norvegijos, Makedonijos bei Kroatijos žiūrovams. Yra į ką lygiuotis ir ne taip seniai tos pačios vadovės, Elenos Skripkauskienės, suburtai moterų liaudiškų šokių grupei ,,Lūgnė“ .

Vienos šokėjų grupės keitė kitas, sukosi ir bendrame šokyje. Stebino vyresniųjų solidumas, jaunųjų veržlumas, žavėjo tautinių kostiumų raštai. Tauragiškių (Tauragės kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė ,,Vėjava“, vadovė  Alma Rumšienė) šūkį „Ten, kur šokis ir daina, amžiui ten ribų nėra!“ – nors pasiskolink!

Festivalio „uogelė” –  Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Tautinių šokių ansamblio „Sietuva“ (vadovas Edmundas Žička) padovanotas šiais metais sukurtas šokio spektaklis „Kosmo“. Puikus kanklininkų ansamblio muzikavimas, subtiliai suderintas liaudies ir šiuolaikinis šokis, talentingi šokėjai. Atlikėjai buvo apdovanoti nuoširdžias susirinkusių plojimais.

O paskui pasipylė ir tikrų dovanų lietus. Dar kartą padėkota šventės organizatoriams ir rėmėjams, į festivalį atvykusiems kolektyvams. Ne tik šokius į Ignaliną atsivežė svečiai, ne tik ežerus ir ignaliniečiai jiems parodyti buvo pasirengę. Taigi vieni kitiems už šiltą draugystę dėkojo, vieni kitais džiaugėsi, atminimo dovanėlėmis apsikeitė, fotografavosi. Ir, žinoma, kuo dažniau susitikti, vieni kitus ir visus žiūrovus džiuginti pasižadėjo, „Iki pasimatymo!“ tardami.

Kas į šokėjus žiūrėdamas pats šokti užsigeidė, tam buvo proga šį norą įgyvendinti, scenoje pasirodžius tikrai nešpėtnai grupei „Nešpėtni bernai“.


20 lapkričio, 2024

Ministrų kabinetas Vilniaus oro uostui nuo 2025-ųjų pradžios penkeriems metams nusprendė suteikti simbolinį Čiurlionio vardą. Siūlymą apsvarstė prie Vyriausybės sudaryta […]

20 lapkričio, 2024

Trečiadienį Ministrų kabinetas nutarė investuoti beveik 11,2 mln. eurų Finansų ministerijos lėšų į Giraitės ginkluotės gamyklą. Tikimasi, kad tai leis […]

20 lapkričio, 2024

2026-aisiais ruošiantis pažymėti Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos radijo bei Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, trečiadienį Vyriausybė patvirtino minėjimams skirtų renginių […]

20 lapkričio, 2024

Lapkričio 18-ąją, minint lietuvių kalbos paskelbimo valstybine dieną, Seimo lankytojų centre vyko Seimo nario Audroniaus Ažubalio inicijuota konferencija „Lietuvių kalba […]

19 lapkričio, 2024

Kultūros ministerija skyrė daugiau nei 0,5 mln. eurų Kretingos muziejaus ekspozicijai atnaujinti. Už šias lėšas rengiamasi sukurti interaktyvią parodą, skirtą […]

19 lapkričio, 2024

Knygų sutiktuvės visada džiugus įvykis, o ypač kai tos knygos parengtos bendromis pastangomis, siekiant labiau atverti istorijos, paveldą, krašto unikalumą, […]

18 lapkričio, 2024

Pirmadienį Vilniuje, ant Tauro kalno, buvo pradėti Nacionalinės koncertų salės statybų darbai. Pasak kultūros ministro Simono Kairio, dabar planuojama darbų […]

17 lapkričio, 2024

Kalėdų laikotarpiui besiruošiantys didieji šalies miestai jau suplanavo, kada įžiebs švenčių simboliu tapusias miesto egles. Brangiausia kalėdinė puošmena šiemet stovės […]

16 lapkričio, 2024

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai iš Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio ir Kačiūniškės dvaro rekonstrukciją vykdžiusio darbų vadovo paveldosaugininkams priteisė […]

16 lapkričio, 2024

Grupei „Teltonika“ stabdant aukštųjų technologijų parko Vilniuje statybas, Taivanas skelbia tęsiantis bendradarbiavimą su Lietuva puslaidininkių lustų gamybos srityje. Tai šeštadienį […]

Valdas Benkunskas. ELTA / Dainius Labutis
15 lapkričio, 2024

Aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ įmonės vadovui Arvydui Paukščiui pranešus apie sunkumus Vilniuje statant Taivano puslaidininkių lustų gamyklą, sostinės meras Valdas Benkunskas […]

15 lapkričio, 2024

Kėdainių rajono Mantviliškio kaime prieštaringai vertinamo Kazio Macevičiaus pavadinimą turinti gatvė pervadinta į Kaštonų gatvę, rašo portalas „Rinkos aikštė“. Anot […]

15 lapkričio, 2024

Į ateitį reikia žvelgti ambicingai ir daug dirbti, – tokia sutartinė išvada buvo padaryta Anykščiuose vykusiame forume „Necentriniai miestai 2024: […]

15 lapkričio, 2024

Šalyje trūkstant elektros pajėgumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ […]

Adomas Kvasas su savo išdrožtu darbu „Šv. Vincentas“
14 lapkričio, 2024

„Jei nėra gyvenimo į aukštį, tai galima gyventi į plotį. Kai aplink suaktyvėja chaosas, netvarka, reikia stengtis kuo mažiau savimi […]

13 lapkričio, 2024

Vyriausybei ketinant Vilniaus oro uostui suteikti Čiurlionio vardą, idėją palaikantis atkurtos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad kompozitoriaus, dailininko […]

13 lapkričio, 2024

Metų pradžioje Vilniaus Viršuliškių mikrorajone sprogusio daugiabučio atstatymo pagrindiniai darbai jau baigti, tvirtina sostinės savivaldybė. Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas […]

13 lapkričio, 2024

Trečiadienį vokiečių kariams skirto Rūdninkų karinio miestelio urbanistinį maketą pristatęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad šio 995 mln. eurų […]

12 lapkričio, 2024

Antradienio popietę daugybė kauniečių tapo neeilinės kelionės liudininkais. Į Vienybės aikštę iš Šilainių atgabenta Kalėdų eglė. Beveik keturis dešimtmečius skaičiuojanti žaliaskarė […]

Jono Dragūno ūkis
12 lapkričio, 2024

Tauragės rajone, Aukštupių kaime Jonas Dragūnas ūkininkauja daugiau nei 300 ha teritorijoje, remdamasis ekologiniais ir biodinaminiais principais. Mišrus nemažas ūkis […]