Įgyvendintas pasklidosios vandens taršos mažinimo priemonių įrengimo pilotiniame baseine projektas
Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – II dalis“. Pasklidosios vandens taršos mažinimo priemonių įrengimo pilotiniame baseine darbus vykdė UAB „Aplinkos inžinierių grupė“. Kėdainių rajone buvo įrengtos kelios bandomosios pasklidosios vandens taršos mažinimo priemonės. Projekto veikla užbaigta, gauti naujausi tyrimų rezultatai.
Pasklidosios vandens taršos mažinimas – itin opi problema vyraujant intensyviai žemės ūkio veiklai. Žemės ūkyje naudojamas azotas ir jo junginiai, fosforas – šios maistmedžiagės gerina ne tik žemės ūkio kultūrų, bet ir vandens dumblių derlingumą. Su krituliais į upes patekę minėtų cheminių medžiagų junginiai, jomis nukeliauja ir į Baltijos jūrą, kuri dėl to jau daugybę metų kenčia nuo eutrofikacijos (vandens žydėjimo).
Siekiant gerinti Baltijos jūros ir vidaus vandenų kokybę, Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – II dalis“ pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT02 programą „Integruotas jūros ir vidaus vandenų valdymas“. Viena iš projekto veiklų – pasklidosios vandens taršos mažinimo priemonių įrengimas pilotiniame baseine. Minėtos veiklos darbų sutartis pasirašyta su UAB „Aplinkos inžinierių grupė“.
Darbų metu Kėdainių rajone įrengtos bandomosios pasklidosios vandens taršos mažinimo priemonės – trys sedimentaciniai tvenkinėliai, šlapynė ir 10 drenažo nuotekio valdymo sistemų. Šių priemonių veikimo principas vienodas – įvairiomis priemonėmis (akmenų pertvaromis, slenksčiais, vandens augalija, vandens lygio reguliavimo sistemomis ir kt.) pristabdyti vandens tėkmę tam, kad būtų sulaikyta, akumuliuota ar sunaudota kaip įmanoma daugiau fosforo, azoto ir jo junginių, o vanduo iš jų į natūralius vandens telkinius patektų jau apvalytas nuo minėtos cheminės taršos.
2016 m. gegužės 11 d. UAB „Aplinkos inžinierių grupė“ surengė pažintinę išvyką, kurioje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, savivaldos, žiniasklaidos atstovai bei kiti besidomintieji šiuo projektu. Išvykos metu susirinkusieji informuoti, kad pasklidosios vandens taršos mažinimo priemonės įrengtos, projekto veikla užbaigta ir yra gauti naujausi tyrimų rezultatai.
Prieš priemonių įrengimą atlikti vandens kokybinių rodiklių tyrimai parodė, kad vanduo buvo smarkiai užterštas azoto junginiais. Įrengus gamtosaugines priemones, tyrimus atlikti trukdė hidrologinis sausmetis, tad mokslininkams teko laukti beveik pusmetį, kol drenažo sistemos, tvenkinėliai bei šlapynės prisipildė vandens ir buvo galima imti mėginius vandens ištekėjimo vietose. Nors naujausi tyrimų rezultatai parodė vandens kokybės gerėjimo tendenciją, kol kas daryti galutines išvadas yra per anksti, nes priemonėse dar nėra visiškai susiformavusi bioįvairovė.
Po priemonių įrengimo praėjo dar tik vienas pavasaris. Iš duomenų, kurie buvo surinkti nuo šių metų kovo mėn., kai pradėjo veikti šios priemonės, spręstina, kad skirtingos priemonės veikia nevienodu efektyvumu. Pavyzdžiui, drenažo nuotekio valdymo sistemos maistmedžiagių išplovimą sumažino apie 7 proc., kitų priemonių – šlapynės, tvenkinėlių efektyvumas buvo mažesnis ir minėtų medžiagų kiekiai sumažėjo vos 3 proc. Manoma, kad visas šių priemonių pajėgumas galėtų būti pasiektas po maždaug 4–5 metų. Tuomet ir būtų galima spręsti apie pasklidosios vandens taršos mažinimo priemonių efektyvumą bei tikslingumą plėsti jų tinklą.
