Iki ko priėjome…
Atviras laiškas apdovanojusiems Marijampolės savivaldybės administracijos direktorių Sigitą Valančių Laisvės kovų Didžiojo kryžiaus ordinu.
Prieš pat Šventas Velykas žiniasklaidoje šmėstelėjo žinutė: „Savivaldybės administracijos direktoriui Sigitui Valančiui Kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo komiteto sprendimu įteiktas Laisvės kovų Didžiojo kryžiaus ordinas.“ (http://marijampole.lt/go.php/lit/Apdovanojimas—savivaldybes-administracijos-direktoriui-S-Valanciui)
Šis apdovanojimas administracijos direktoriui S. Valančiui, 2011-2015 m. vadovavusiam Marijampolės savivaldybės Laisvės kovų įamžinimo komisijai, skirtas už Lietuvos laisvės kovų garsinimą. Ženklą ir liudijimą įteikė Lietuvos atsargos karininkų sąjungos (LAKS) Marijampolės apskrities skyriaus pirmininkas dim. ltn. Anicetas Varnas ir Lietuvos Šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės, Marijampolės šaulių 3-osios kuopos vadas Vidas Lisauskas.
Svečiai padėkojo administracijos direktoriui S. Valančiui už veiklą organizuojant istorinių objektų priežiūros ir tvarkybos darbus, atmintinų vietų išsaugojimą, skiriamą dėmesį ir pagalbą patriotinio auklėjimo, tremties, laisvės kovų įamžinimo projektų įgyvendinimui.
Skaitom ir savo akimis netikim! Kuriama Marijampolės savivaldybės Naujausių laikų istorija. Ne ordino gaila, galbūt žmogus ir stengėsi ką nors gero padaryti būdamas tarp tų, kurie visai nieko nedaro, bet ar už tai, kad pravažiavo pro kelis politinių kalinių iniciatyva ir lėšomis Marijampolės savivaldybės teritorijoje pastatytus kryžius partizanų žuvimo vietose, antkapinius paminklus, Atminimo ženklus, ir kitų stovinčiųjų akivaizdoje išrovė žolių (pagirtinas dalykas) – už tai reikia apdovanoti net ordinu?
Manau, Komisija (LAKS) ir Marijampolės kuopos šaulių vadas turėtų bendrauti, bent pasikonsultuoti su LPKTS Marijampolės filialo nariais, t. y. su Partizaninio karo liudininkais, su tais, kurie surinkę žinias statė kryžius ir atminimo ženklus, ir kokius darbus privalėjo atlikti savivaldybės administracija. O jų neatlikta daug: nėra nuorodų į žūties vietas, nėra Informacinių stendų prie Kančių koplytėlės, Ramybės lauke ir prie Trijų kryžių Degučių mikrorajone, nors aprašymai ir prašymai kelis kartus savivaldybės administracijai įteikti. Deja… praėjo keli metai – tyla.
Tikimės, visuomenės atmintis nėra tokia trumpa: dar nė metai nepraėjo, kai praėjusių metų pavasarį Marijampolėje ciniškai ir sąmoningai buvo pradėtas naikinti visai šaliai svarbus Tauro apygardos partizanų, žuvusių 1944-1955 m. memorialas. Kai dėl šio incidento kreipėmės į Marijampolės savivaldybės administraciją, prašydami, kad memorialą žalojanti veikla būtų nutraukta, viskas atstatyta į pirminę padėtį, o žalą padarę asmenys nubausti, administracijos direktorius S. Valančius mūsų prašymą peradresavo tai pačiai kapinių vedėjai, kurios veikla skundėmės… Didesnio ciniškumo nesame matę. Tik įjungus į šį reikalą Seimą, Kultūros paveldo departamentą ir žiniasklaidą, problema buvo išspręsta. Nors memorialo sudarkymo niekas neatstatė, bet bent jau buvo užkirstas kelias tolimesniam jo ardymui.
O kiek reikėjo kovoti dėl Partizanų memorialo naikinimo – Atminimo lentos Kauno gatvėje atstatymo į reikiamą vietą po namo renovacijos. Nuvažiuokite, pasižiūrėkite, kaip atrodo istorinis pastatas Skardupiuose, kur 1945 metų rugpjūčio 15 dieną buvo įkurta Tauro partizanų apygarda ir dar daug daug darbų, kuriuos privalėjo atlikti jūsų minėtas komitetas.
Mes, politiniai kaliniai ir rezistencijos kovų dalyviai, esame nustebinti tokiais apdovanojimais. Kas tai – neturinčių ką veikti vyrų žaidimai – „aš įsiteiksiu tau, o tu man?“ Ar nuo šiol Lietuvoje galima susikurti kokius nori medalius ir kabinti juos kiek tik kas nori? Gal žinote, kiek tokie medaliai kainuoja?
Laisvės kovų dalyviai
