Iki šiol gausiausias Švenčionių rajono biudžetas orientuotas į kasdienius gyventojų poreikius
Švenčionių rajonas, pasitvirtinęs svarbiausią metų dokumentą – 2017 m. biudžetą, raitojasi rankoves svarbiems darbams. Šiemet savivaldybės iždas kaip niekada orientuotas į įsisenėjusių problemų sprendimą: daug dėmesio bus skirta mokyklų ir kitų visuomeninių pastatų atnaujinimui, viešųjų erdvių sutvarkymui ir apželdinimui, suplanuota patenkinti pluoštą gyventojų prašymų dėl prijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų.
Vasario 23 d. patvirtintas rajono biudžetas siekia 21,7128 mln. Eur. Lyginant su pernykščiu, šių metų biudžetas – beveik 500 tūkst. Eur, arba 2,2 proc., didesnis.
„Rekordinio dydžio biudžetas – tik pati pradžia, per metus jis neabejotinai bus pildomas. Praėjus vos savaitei po jo patvirtinimo žinome, kad jau turime papildomus 755 tūkst. Eur, kurie atiteks Švenčionių miesto mokyklų renovacijai“, – džiaugiasi Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius.
Savivaldybės biudžeto lėšos numatytos šešių strateginio veiklos plano programų vykdymui, jos bus išdalintos 41 asignavimų valdytojo (iš jų 11 seniūnijų) veiklai užtikrinti.
Nusikračius pradelstų skolų imtasi gelbėti aptriušusias švietimo įstaigas
Meras atkreipia dėmesį, kad Švenčionių rajonas ir toliau sėkmingai vaduojasi iš įsisenėjusių skolų liūno. „Vienas labiausiai savivaldybės nepuošiančių rodiklių – pradelstas kreditinis įsiskolinimas, paprastai tariant, neapmokėtos skolos už nupirktas prekes ar gautas paslaugas. 2015 m. pradžioje tokių skolų būta 1,112 mln. Eur, pradėjus darbą jos sukėlė nemenką šoką. Atsakingai ir sumaniai valdydami finansus, 2015 m. baigėme šią skolą sutirpdę iki 388 tūkst. Eur, o 2017 pasitikome jų absoliučiai neturėdami“, – sako rajono vadovas.
Per 2016 metus bendra Švenčionių rajono savivaldybės skola sumažėjo nuo 5,778 mln. iki 5,605 mln. Eur. „Praėjusiais metais refinansavome dvi ilgalaikes paskolas. Šis sprendimas per visą kredito laikotarpį sutaupys savivaldybei apie 35 tūkst. Eur, kurie būtų buvę tarsi išmesti – atiduoti palūkanoms dengti“, – taupymo pavyzdį pateikia meras.
R. Klipčius pažymi, kad savivaldybė privalo ir toliau itin atsakingai valdyti finansus bei taupyti. „Mus stipriai apriboja du įstatymai, pagal kuriuos privalome sudėlioti savo biudžetą taip, kad išleidžiamos lėšos neviršytų pajamų 1,5 proc., o skolintis galime tik tiek, kiek grąžiname paskolų. Mūsų atveju tai – ne daugiau kaip 733,1 tūkst. Eur per metus“, – aiškina meras.
Tačiau skausmingas pinigų leidimas senosios valdžios sukauptoms skoloms dengti – jau praeitas etapas. Šiemet gausūs finansiniai srautai bus nukreipti į visų miestų švietimo įstaigų modernizavimą.
Savivaldybės lėšomis iki rudens bus apšiltinta visa Švenčionėlių progimnazija. Iki rugsėjo vidurio numatoma atlikti ir energetinį šios mokyklos sertifikavimą bei pateikti paraišką jos vidaus remontui, kuriam kitąmet ketinama gauti 800 tūkst. Eur sieksiančią ES paramą.
Šiemet šiltas ir gražus taps Pabradės lopšelis-darželis „Varpelis“, kurio renovacijai skirta daugiau nei 150 tūkst. Eur. Tuo metu Švenčionių lopšelis-darželis „Gandriukas“ bus aptvertas nauja tvora, kaip to reikalauja galiojančios higienos normos.
Statybininkų sulauks ir Pabradės meno mokykla, kurioje numatoma atlikti 32 tūkst. Eur vertės remontą. Rekonstruotas bus Pabradės „Ryto“ gimnazijos senasis korpusas, tuo pačiu grius senas ir nesaugus mokyklos kaminas. „Kadangi savivaldybė investuoja ženklią savo lėšų sumą, prie avarinės būklės gimnazijos „reanimavimo“ mokyklų modernizavimo programos lėšomis nusiteikusi prisidėti ir Švietimo ir mokslo ministerija“, – pažymi meras.
Svarbus pasiekimas – pritrauktos valstybės investicijų programos lėšos, skirtos Švenčionių mokykloms. „Amžinajame remonte“ įstrigusi Švenčionių progimnazija šiemet bus galutinai sutvarkyta – jau skirta 355 tūkst. Eur. Dar 400 tūkst. Eur vertės darbų bus atlikta Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje ir prie jos prisišliejusioje pradinėje mokykloje. „Tikimės, kad Aplinkos ministerija šiemet galiausiai paskelbs kvietimą teikti paraiškas visuomeninių pastatų šiltinimui. Naudodamiesi šia priemone apšiltinsime šių dviejų mokyklų kompleksą“, – lėšų šaltinį darbams jau žino meras.
Veidą keičia ligoninė, eilėje – kiti visuomeniniai pastatai
Solidi biudžeto lėšų suma (apie 400 tūkst. Eur) skirta Švenčionių ligoninės pastato fasadui apšiltinti, šie darbai jau prasidėjo. Gavus daugiau nei 100 tūkst. Eur iš valstybės investicijų programos, ligoninėje baiginėjami vidaus darbai, rengiamasi Geriatrijos skyriaus atidarymui.
„Gyventojai turbūt pastebi, kiek daug lėšų skiriame pastatų šiltinimui. Tai – prasminga investicija, leidžianti sutaupyti šildymui, o svarbiausia, ji neilgai trukus atsiperka“, – sako rajono vadovas.
Remontas būtinas ir kai kuriems visuomeninės paskirties objektams, daugelį metų nemačiusiems statybininkų, pavyzdžiui, administraciniam savivaldybės pastatui, Labanoro ir Pabradės seniūnijoms. Čia bus atlikti būtiniausi remonto darbai, kurių bendra vertė sudarys 100 tūkst. Eur.
Naują rūbą vilksis Bėlio ežero estrada, o miestai pražys spalvomis
Šalia Švenčionių, prie Bėlio ežero, šiemet vyks itin gausi ir turtinga regioninė Dainų ir šokių ansamblių šventė. Jai rengiantis už daugiau nei 100 tūkst. Eur bus pertvarkyta koncertų estrada, perklota šokių aikštelės danga bei atnaujintas jos apšvietimas, sudarytos geresnės sąlygos į muges susirenkantiems prekeiviams. „Šventei ruošiamės kartu su visų kultūros centrų globėju, mūsų geru draugu Lietuvos liaudies kultūros centru. Kaip šventės šeimininkai, jaučiame atsakomybę pasirūpinti, kad šventė vyktų tvarkingoje estradoje, atlikėjai nepatirtų nepatogumų, o gėrybes ir pramogas į mugę suvežę prekeiviai galėtų naudotis vietos elektros pajėgumais“, – sako meras.
Šiemet dar labiau išgražės ir visi trys rajono miestai. Pernai parengus jų apželdinimo schemas, šiemet naujų želdynų kūrimui skirta 30 tūkst. Eur. „Investuojame į miestų veidus, norime suteikti jiems daugiau jaukumo, kad nei Pabradė, nei Švenčionys, nei Švenčionėliai nebūtų nykūs, pilki ir beveidžiai“, – teigia R. Klipčius.
Ypatingas dėmesys – ilgai ignoruotiems prašymams prijungti prie vandentiekio ir nuotekų
Už lango – XXI amžius, tad gyventojų noras gyventi civilizuotai, naudotis centralizuotais vandentiekio ir nuotekų tinklais – daugiau nei suprantamas. O tokių pašymų meras teigia sulaukiantis apsčiai.
„Iš tiesų, jų net žymiai daugiau nei mes esame pajėgūs patenkinti. Gyventojai kreipiasi ne šiaip sau, dėl neišplėtotos infrastruktūros jie patiria daug nepatogumų. Kai kurios jų problemos jau beviltiškai įsisenėjusios, todėl negaliu sutikti su šiems projektams besipriešinusia opozicija ir ją vieningai palaikiusia „valstiečių“ frakcija, esą savivaldybė ruošiasi užkasinėti pinigus po žeme. Priešingai, mes šiemet pagelbėsime daugybei žmonių, ištisoms gyvenvietėms ar gatvėms, keliems daugiabučiams namams“, – tikina meras.
Jis vardija darbus, kurie šiemet bus atlikti iš Vietinio ūkio rezervo lėšų, tai – Strūnaičio gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių statyba (40 tūkst. Eur) ir nuotekų tinklų tiesimas Klevų gatvėje Švenčionėliuose (120 tūkst. Eur). Programa, skirta vandens tiekimo ir nuotekų tinklų tiesimui, dar turtingesnė – iš jos lėšų (iš viso 392 tūkst. Eur) šie inžineriniai tinklai bus įrengti Švenčionėliuose Kaltanėnų gatvėje ir Bažnyčios skersgatvyje bei Švenčionėlių gatvėje Švenčionyse. Pabradės Arnionių gatvėje bus nuteisti vandentiekio tinklai, prie nuotekų bus prijungti keturi Cirkliškio ir vienas Trūdų daugiabutis, trys Pabradės Vilniaus gatvės namai. Vykdant savivaldybės ir UAB „Adutiškio reabilitacijos ir slaugos centras“ investicijų sutartį, prie vandentiekio ir nuotekų bus prijungti šiame miestelyje statomi slaugos namai.
„Noriu padėkoti biudžetą rengusiai savivaldybės administracijai su direktoriumi priešakyje, visiems prie šio darbo prisidėjusiems specialistams ir, be abejo, koalicijos partneriams. Jie tvirtai atstovėjo bandymus sabotuoti šį į gyventojų poreikius orientuotą biudžetą, atlaikė Biudžeto, finansų ir ekonomikos komitete sukeltas spekuliacijas, esą bandoma nuskriausti kultūrą ar švietimą. Ateidamas vadovauti Švenčionių rajonui aiškiai deklaravau, kad vykdysime pokyčius, veiksime racionaliai ir pajudinsime užsistovėjusį vandenį. Politikai neturėtų gąsdinti nei gyventojų, nei biudžetinių įstaigų darbuotojų, nes visos iki šiol vykdytos veiklos bus tęsiamos, tik tai darysime efektyviau. Kaip tai vyks, labai priklausys nuo įstaigų vadovų, jų profesionalumo, vadybinių sugebėjimų ir geranoriškumo. Tobulėti privalome visi, o geriausieji juk visada būna įvertinti“, – įsitikinęs meras.
