Įkvėpimo šaltinis – muzika ir bitės
„Mes visus darbus dirbame iš pašaukimo, mėgstame juos, todėl ir sulaukiame gerų rezultatų“, – sako muzikos mokytojas, pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas ir bitininkas Vidmantas Alčauskis iš Mažeikių r. Bružų kaimo. Kartu su žmona Ilona, kuri dėsto lietuvių kalbą bendrojo lavinimo mokykloje Mažeikiuose, jie šiemet rajone pelnė trečiąją vietą konkurse „Metų ūkis 2015“.
Vidmantas pasakoja, kad jie su žmona ir dviem dukromis (prie bičių dirba visa šeima) – jau trečia bitininkų karta, nors šio verslo ėmėsi palyginti neseniai, 2011 m., kai anapilin išėjo ankstesnės kartos bitininkas. „Bitininkyste domėjosi ir seneliai, ir tėvai, tad prie bičių buvau pripratęs nuo pat vaikystės. Norėjau savo malonumui laikyti bent kokius 5 bičių avilius, įstojau į Bitininkų draugiją, bet kai aplinkybės taip susiklostė, ėmiausi šio verslo. Pradėjome nuo 40 bičių avilių, dabar jau turime 80. Laikome Bakfast rasės bites, kurios yra darbščios, nepiktos, negelia. Jos yra kilusios iš Anglijos, paplitusios versliniuose bitynuose. Bičių motinėlių įsigyju iš veisėjų, keičiu jas kas dvejus metus, kad būtų produktyvios“, – pasakoja Vidmantas. Vos tik ėmęsi verslo, jie norėjo sužinoti viską, kas naujausia ir pažangiausia sukurta šioje srityje. Ilona ir Vidmantas važinėjo į seminarus Lietuvoje, į kitas šalis – Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, dalyvavo Pasaulio bitininkų kongrese Kijeve. Svarbiausia išvada, kurią padarė Vidmantas, yra ta, jog visų šalių bitininkai dirba panašiai, skiriasi tik klimato sąlygos, bičių rasės, avilių konstrukcijos. „Pagrindas bitininkystėje yra žmogaus darbo sąnaudos, nes reikia labai daug rankų darbo. Visiems bitininkams, kad ir kokioje šalyje jie bedirbtų, svarbiausia yra meilė gamtai ir gebėjimas gyventi jos ritmu“, – apibūdina Vidmantas.
Šeima darbais yra pasidalijusi: Vidmantas eina prie avilių, žmona su dukromis tvarko medų, jį išpilsto ir padeda saugoti, fasuoja žiedadulkes, bičių duonelę, pikį. Jaunėlė dukra šiemet dvyliktokė, vyresnėlė jau baigė grožio terapijos mokslus, daro tyrimus su medumi, naudoja jį kosmetologijoje, turi įvairių sumanymų ateičiai. Medui saugoti svarbiausia yra pastovi temperatūra. Geras medus kristalizuojasi ir taip sulaukia pavasario. Jų šeimos medus yra surinktas iš daugelio augalų žiedų – pavasario augalų, sodo ir miško žiedų, liepžiedžių ir kitų.
Medų šeima parduoda nuolatiniams klientams, turi savo firminę parduotuvę Mažeikiuose, taip pat yra įkūrę internetinę svetainę, kur žmonės gali užsisakyti medaus ir jo produktų, iš vaško pagamintų žvakių. „Mūsų filosofija tokia, kad medus yra išskirtinis produktas, tad ir išpilstome jį į įdomesnę tarą, kad būtų patiekiamas klientams kaip ypatingas produktas. Jie gali užsisakyti medaus kaip dovaną, gražiame stikliniame ar mediniame inde, stiklainėlyje ar statinaitėje“, – paaiškina Vidmantas. – Paprastai medaus mums užtenka iki pavasario, mūsų derlius – apie 2 tonas medaus, tik šiemet sąlygos bitėms buvo itin nepalankios, todėl ir rezultatas gerokai mažesnis, vargu, ar medaus užteksim iki pavasario“.
Vos pradėję ūkininkauti, Alčauskiai susidomėjo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama, dalyvavo įgyvendinant priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, taip pat „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Alčauskių medus – sertifikuota išskirtinės kokybės produkcija. Norint gauti sertifikatą, reikėjo pasirūpinti bičių gerove, kad jos gyventų mediniuose aviliuose, toli nuo taršos šaltinių, kelių, sąvartynų ar genetiškai modifikuotų pasėlių. Visas medus turi būti apdorojamas nerūdijančio plieno įranga. Visą medui tvarkyti reikalingą įrangą – išpilstymo įrangą, stalus, džiovyklas šeima įsigijo iš paramos lėšų.
Ruduo – ramybės metas ir bitėms, ir bitininkams. Šiuo metu bitės ilsisi, geriau kuo mažiau jas trikdyti. Išėmus medų, bitės papildomai maitinamos, gydomos organinėmis medžiagomis, nes cheminių preparatų naudoti negalima. Didžiausia bičių problema – varozės erkės, kurios gyvena kartu su bitėmis, tad labai svarbu reguliuoti jų skaičių, kad būtų kuo mažiau ir nekenktų bitėms, neplatintų ligų. Rudenį bitės susimeta į kamuolį, sulėtėja jų medžiagų apykaita, jos maitinasi ir ilsisi. Šalčio bitės nebijo, joms labiau kenkia drėgmė, tad aviliuose turi būti gera ventiliacija, kad drėgmė išgaruotų. „Neramiausias laikas bitininkams – pavasaris, kai labai permainingas oras, kuris gali bitėms pakenkti. Kai pasirodo pirmieji pavasario žiedai, galima sakyti, kad bitės sėkmingai peržiemojo“, – patirtimi dalijasi Vidmantas.
Medus – ir maistas, ir vaistas. Ir šis, ir kiti bičių pagaminti produktai visuomet ant šeimos stalo. Medus labai tinka prie arbatos, tik jo negalima dėti į karštą vandenį, geriau tiesiog užgerti, bičių duonelė stiprina imunitetą, pikis – natūralus antibiotikas. Ilonos ir Vaidoto Alčauskių šeima džiaugiasi, kad jie visi yra darbštūs, sveiki ir laimingi.
