Ilgaamžis cimbolų karalius plokštelės pristatyme grojo net trimis instrumentais

Spalio 20 dieną Ignalinos krašto muziejuje pristatyta žinomiausio Lietuvos cimbolininko, cimbolų karaliumi vadinamo  Jono Lechovicko instrumentinės muzikos kompaktinė plokštelė. Į šventinį renginį 96-erių metų muzikantas atskubėjo smagiai nusiteikęs. Jį atlydėjo didelė palaikymo komanda: seniūnijos, bendruomenės atstovai, Mielagėnų vokalinio  ansamblio nariai.  Smagiai, su dainomis ir muzika, paminėtas svarbus kultūrinis įvykis.

Kompaktinė plokštelė, kurioje įrašyta 18 cimbolininko atliekamų kūrinių (polkų, valsų, maršų), išleista Lietuvos nacionalinės kultūros centro, Ignalinos rajono savivaldybės ir Ignalinos krašto muziejaus pastangomis. „Didžiuojamės, kad turėjome galimybę prisiliesti prie šio nuostabaus žmogaus kūrybos“, – sakė muzikantą ir jo muziką pristačiusi muziejininkė Marija Kirkienė.

1920 metais birželio 22 dieną Ignalinos rajono Kalviškės kaime gimusiam ir Gilūtų kaime gyvenančiam Jonui Lechovickui paklūsta daugelis instrumentų – mandolina, balalaika, armonika, gitara, tačiau mieliausi visą gyvenimą buvo cimbolai. „Taip ir nepavyko jais atsikratyti“, – juokauja dėde Jonu visų meiliai vadinamas muzikantas, kuris ir savo plokštelės pristatymo šventėje grojo cimbolais, mandolina ir gitara. Grojo ir vienas, ir su savo mokiniais bei gerbėjais. Vėliau paklaustas, ar nepavargo, net nustebo: „O ko čia pavargti. Muzika – tai džiaugsmas. Kai buvau jaunas, galėdavau visą dieną groti ir groti…“.

Cimbolų virtuozo muzika daug metų skamba Pasaulio lietuvių dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Baltica“ ir „Griežynė“, įvairiuose koncertuose,  rajono ir savo kaimo renginiuose. Jo muzikos įrašai saugomi Aukso fonde. Na o šiemet guvus senolis džiugino ir stebino festivalio „Selos muzikantai“ dalyvius ir svečius. Didžiąją dalį savo repertuaro J. Lechovickas perėmė iš tėvo, taip pat liaudies muzikanto, grojusio „peterburgska“ armonika. Šiaurės Lietuvoje ilgiau nei kituose Lietuvos regionuose išliko senosios muzikavimo tradicijos, todėl J. Lechovicko repertuare daug polkų, valsų, maršų: tai „Peterburgska“ polka, polkos „Zoska“, „Žiogas“, valsas „Svajonė“ ir kt. Muzikantas nemėgsta gaidų – skambina iš klausos, dešiniąja ranka “vedžiodamas” melodiją, kairiąja – pritardamas. Renginio dėdė Jonas pagrojo ir naujausią savo polką, tardamas: „paklausykit kokių gražių polkutį prasmaniau…“.

„Džiaugiuosi jumis ir pavydžiu Ignalinos kraštui, kuris turi tokį perlą“,- Jonui Lechovickui žemai lenkėsi nacionalinės kultūros centro atstovas, lietuvių instrumentinės muzikos žinovas  Arūnas Lunys.  „Tai unikalus mūsų krašto žmogus, Dievo apdovanotas talentu ir stipria sveikata. Jo muzikos įrašai – svarbus senosios kultūros įamžinimui atliktas darbas.“,- sveikindamas garbųjį muzikantą kalbėjo savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis. Jonui Lechovickui, kuris be kitų įvertinimų dar yra apdovanotas ir savivaldybės įsteigta Miko ir Kipro Petrauskų premija, meras  dėkojo už Ignalinos krašto garsinimą ir linkėjo ilgų gyvenimo metų.

Dėdei Jonui dėkojo ir jo mokinys, ignalinietis muzikantas Kazys Blaževičius, pirmąkart cimbolais grojantį Joną pamatęs prieš 30 metų. Vėliau žinomas armonikierius ir pats nusipirko cimbolus, sukūrė kapelą, o muzikuoti mokėsi Gilūtose. „Aš groju kapeloje, o Jonas – solistas“, – sakė K. Blaževičius.

Renginyje dalyvavo ir „Sadūnų“ kapelos siela Gintaras Andrijauskas. „Su dėde Jonu susipažinau jau šiame amžiuje. Kai sužinojau, kad jis groja mandolina, nesusilaikiau neaplankęs…“,- pasakoja Gintaras. Jis prisiminė šią vasarą Zarasuose vykusį tarptautinį festivalį „Selos muzikantai“: „Dėdė Jonas buvo mūsų didžiausia žvaigždė…“.

Mylimą savo krašto žmogų sveikino seniūnas Saulius Zabolevičius, Gilūtų bendruomenės nariai. Dėdei Jonui skambėjo Aldonos Černiauskienės vadovaujamo vokalinio ansamblio dainos ir visų renginio dalyvių kartu sugiedotas linkėjimas  „Ilgiausių metų ir Dievo palaimos…“