Ilgąjį savaitgalį Pakruojo dvaras pražydo gėlių kilimais
Savaitgalį Pakruojo dvare vyko gėlėčiausias šios vasaros konkursas „Žiedų valdovai“, kurio metu 15 komandų iš visos Lietuvos išlaisvino savo fantaziją ir kūrė gėlių kilimus Vestuvių tema. Šis konkursas – tarsi įžanga į visą vasarą dvare vyksiantį gėlių festivalį „Vasarvidžio nakties sapnas“, kurio metu Pakruojo dvaras pavirs gėlėčiausia vieta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – čia amą atims iš daugiau nei 150 rūšių ir pusės milijono gėlių daigų sukurti kilimai, kompozicijos ir įvairaus dydžio skulptūros.
Šeštadienį po karšta vasaros saule iš gėlių gimė 17 margiausių gėlių kilimų: juos sukūrė 15 komandų iš visos Lietuvos ir 2 garbės komandos, kurios vėliau prisijungė prie vertinimo komisijos. Po visą dieną trukusio darbo, galiausiai vakare buvo išrinktos trys laimėtojai ir dar dvi papildomos nominacijos. Nuspręsta, kad įspūdingiausią gėlių kilimą sukūrė Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla pavadinimu „Širdžių valsas“, antra vieta įvertintas Biržų technologijų ir verslo mokymo centro floristinis kūrinys – „Paupy mėnesienoj“, o trečia – komandos „Gėlynas“ gėlių kilimas „Dobilėli, dobilio…“. Žiūrovų simpatijos atiteko „E komanos“ gėlių kilimui „Velnio nuotaka“, o dvaro Baronas su Baroniene neabejingi liko komandos „Raguvos gėlės“ kūriniui „Laimės takas“.
Jau nuo paskutinio birželio savaitgalio Pakruojo dvaras oficialiai pakvies grožėtis Viljamo Šekspyro romantinės komedijos „Vasarvidžio nakties sapnas“ tematika dvare sukurtomis 2-8 metrų dydžio gėlių skulptūromis, stebins instaliacijomis ir provokacijomis, o iš bene pusės milijonų vasarinių gėlių žinomiausių lietuvių floristų rankose gimęs tikras gėlių menas atims žadą: čia iš gėlių kompozicijas kūrė tokie žymūs skulptoriai, kaip skulptoriai Martynas Gaubas, Donatas Mockus, floristai Jolita ir Mindaugas Šimelioniai, o iš viso gėlių iššūkiui pasiryžo net 25 menininkai iš visos Lietuvos. Festivalis gėlėmis ir jų kompozicijomis grožėtis kvies visą vasarą iki pat rudens.
Pakruojo dvaras – ne tik didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba, tačiau ir viena iš 18 patraukliausių kultūrinio turizmo vietovių Europoje, kurią per metus aplanko daugiau kaip 300 000 lankytojų. Čia veikia ne vienas viešbutis, autentiški restoranai, amatų dirbtuvės, Gyvasis muziejus, nuolat vyksta festivaliai. Sezono metu dvaro teritorijoje atkuriamas XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro gyvenimas: lankytojai tampa praeities dvaro gyventojais, iškalbingoje ir kūrybingoje atmosferoje išgyvenantys dvariškus užsiėmimus ir akimirkas.
