Ilgesio rašytoja Bitė Vilimaitė, kurią išgelbėjo kūryba
Nuimk patyrimo derlių ir sukrauk jį į sielos talpyklas,
Kad tuo, kas pribrendo, galėtum gyventi šalčio ir speigo laiku (Augustinas Dainys „Rudens pamoka“)
Bitės Vilimaitės 80-osioms gimimo metinėms paminėti skirtas vakaras prasidėjo užburiančiais muzikos garsais, kurie jaukiai derėjo prie malonios susitikimo atmosferos. Į Alytaus Jurgio Kunčino viešąją biblioteką atvykusius garbius svečius – Vytauto Didžiojo universiteto docentą dr. Augustiną Dainį ir knygos sudarytoją, redaktorę ir leidėją, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovę Lionę Lapinskienę kaip visada šiltai sutiko įstaigos vadovė Vida Grišmanauskienė. Pavaduotoja Skaidrė Polozovienė pasidalijo savo asmeniniais įspūdžiais apie neseniai išleistą naują knygą ,,Bitė Vilimaitė: kūryba, laikas, aplinka“, kuri leido geriau pažinti tiek pačią rašytoją, tiek aplinką, kurioje ji gyveno ir kūrė.
Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Asta Mickevičienė papasakojo apie visus darbus, nuveiktus iš Dzūkijos (Lazdijų) kilusios prozininkės Bitės Vilimaitės kūrybai aktualizuoti bei vardui garsinti. Nors Bitės vaikystė ir paauglystė buvo sunki, tačiau ko jau ko, bet humoro jausmo ji tikrai nestokojo. „Susitarė Bitė su vaikinu į pasimatymą nueiti. Išsidažo mėlynais dažais tokį, kaip sakoma, fanarą po akimi, tarsi būtų ką tik jį gavus. Nueina į pasimatymą ir tikrina tada, kaip tas vaikinas sureaguos. Įdomu ar ne?“, – Bitės studentavimo laikų istorija pasidalino vakaro viešnia Lionė Lapinskienė.
Nors Bitė nebuvo daug rašanti ir jos kūrybos kraitis gana kuklus, tačiau jos novelės įvertintos ne vienu apdovanojimu, o svarbiausias iš jų – Lietuvos kultūros ir meno premija (2003 m.). Simboliška, bet būtent Bitė Vilimaitė yra dalyvavusi ir trumposios prozos skaitymuose „Imbiero vakarai“, kurie laikomi Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos „vizitine kortele“, o ją atmenanti bibliotekininkė Leokadija Sušinskaitė publikai parinko perskaityti novelę „Balti klodai“.
Minčių platumu ir gilumu dažnai pranokstantis net ir patį Paulo Coelho, prozininkas ir poetas Augustinas Dainys praturtino knygos pristatymą savo įžvalgomis. „Bitės tekstai ne tik literatūriškai tikslūs, jie yra ir filosofiškai tikslūs. Ta prasme, kad ji įvardija pasaulio ontologinę struktūrą“, – išanalizavęs keletą B. Vilimaitės novelių, straipsnyje „Prozos įvykis“ konstatavo ir publikai pristatė Augustinas. Jis papildo mintį, kad yra tekstas, yra tikrovė, o pabaigoje – užuomina-paradoksas į kažką daugiau – į kitus pasaulius, tarsi kokia trimatė dimensija. Skaitant tokią novelę mumyse įvyksta pokytis – tekstas mus „išgano“.
Universali rašytoja, konstravusi savus literatūrinius pasaulius, kurios kūrybą galima vertinti įvairiausiais kontekstais. Literatūros akrobatė, vaikščiojusi mįslingų teritorijų lynu. Moteris, kuriai likimas vienas po kito siuntė išbandymus, o nuo visų negandų gelbėjo žodis. „Užrašytas žodis gali pakeisti viską“, – tai pačios Bitės Vilimaitės ištarti žodžiai. Šis susitikimas su knygos kūrybine komanda jau paskutinis, tačiau viliamasi, kad rašytojos vardas ir toliau vilnys po Lietuvos miestus ir kaimus.
Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems, o ypač Alytaus muzikos mokyklos mokiniams Ąžuolui ir Ugnei už nuostabius saksofono ir pianino garsus (mokytojai Lina Abromavičienė ir Paulius Adomaitis).
Komentavimas išjungtas.
Ačiū už puikų straipsnį