Improvizacija „baltų arklių“ tema – ar leistina spręsti alkoholio problemą ir kaip?

Pavadinimą padiktavo Liudvikos Pociūnienės komentaras, kurios komentarą padiktavo kitas, jau Andriaus Tapino rašytas komentaras (http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-tapinas-mieli-gejai-balvonai-verktiniai-ir-pabegeliai-pasislinkit.d?id=68533116 ) ir t.t. Turbūt gerai polemizuoti, analizuoti, jei ta polemika nors kiek racionali. Bet gal apie viską iš pradžių. Aišku kažkaip gaila tų arklių, kurie pavadinimuose varijuoja, nuo mitinių iki psichozinių personažų, bet matyt tokia jau jų dalia.

Paskaičiau L.Pociūnienės komentarą apie baltą žirgą ar Trojos arklį (http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/l-pociuniene-baltas-zirgas-ar-trojos-arklys.d?id=71194506 ) ir trumpai galėčiau apibūdinti: labai liūdnas ir piktas komentaras nelabai į temą. Jo reziumė turbūt galėtų būti toks: problemas reikia spręsti, bet reikėtų dar kokių labai brangių tyrimų, kurie pasakytų, kaip jas spręsti. Jei problemų sprendimo imasi tie, kurie nepatinka, tada spręsti nereikia, nes tai politika ir nuo jos autorei koktu. Knygos, švietimas gerai, bet jei jas leidžia Ramūnas Karbauskis, tai blogai. Daug geriau, kai ledai iš malūnsparnio… Reikėtų, kad žmonės mažiau gertų, bet jei taip, kaip Naisiuose, tai negerai… Teko pabuvoti Naisiuose ir pamatyti, kaip tos šventės atrodo ir nepamačiau aš ten nieko policinio, o tai, kad tvarką padeda palaikyti aktyvūs paaugliai, tai net nežinau, kas tame galėtų būti blogo. Ar ne apie tai, mes visi kalbam, bambėdami apie sunkiai į veiklas įsitraukiančius kaimo jaunuolius ir merginas. Taigi, politikuoti alkoholio kontrolės temomis yra blogai, bet visiškai natūralu „nepolitiniame“ komentare sudėti į vieną vietą specifines alkoholio problemas ir mokesčių naštos klausimus.

Tiesa ta, kad alkoholis viešosios politikos klausimu tampa ne pirmą kartą ir tikrai ne paskutinį. Ir gerb. L.Pociūnienei reikėtų pasakyti, kad jis viešosios politikos klausimu yra ne tik Lietuvoje. Labai normalu tas problemas aptarinėti ir spręsti labai demokratiškose valstybėse: Suomijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Prancūzijoje ir pan. Ir nelabai suprantu, kas yra blogo tame, kad politikai deklaruoja kokiu būdu jie planuoja tas problemas spręsti. Ar ne blogiau, jei jie iš viso nemato problemos, ir kaip dabartiniai mūsų verslininkai kaltina neteisingą statistiką, o ne savo gobšumą, kuris dabar jau griauna ir Lietuvos įvaizdį pasaulyje. Dar blogiau, kai politikai įsirašę pažadus diegti mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones ir su tais pažadais laimėję rinkimus, vėliau padaro priešingai. Ne vienam politikui įsiūtį sukėlė Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolė koalicijos skelbiamas politikų balsavimo reitingas (http://www.ntakk.lt/politiku-reitingas/ ), o mano aptariamuoju straipsniu socialiniame tinkle puolęs džiaugtis politikas Kęstutis Masiulis, prieš praėjusius rinkimus išplatinus jo balsavimo rezultatus rinkėjams, net grasino prokuratūra. Taip susižavėjęs straipsnio įžvalgomis apie gilumines alkoholio vartojimo priežastis, politikas dar praeitos kadencijos metu aiškino Žemaitijos mokytojams, kad kaime mokytojams nereikia didesnių algų, nes jie gali augintis kiaules ir melžtis karves. Tiesiog puiku.

Tiek, to. Kadangi alkoholio ir jo sukeltų problemų tyrinėjimui paskyriau ne mažą savo gyvenimo ir profesinės veiklos dalį, tai manau, kad galiu ir privalau sureaguoti į tokius komentarus.

Pirmiausia dėl didelių ir išsamių tyrimų. Tai norėčiau patarti straipsnio autorei kitą kartą prieš rašant apie tyrimų trūkumą pasidomėti ar jų iš tikrųjų trūksta. Pridaryta tiek straipsnių ir tyrimų, kad užteks ilgam į priekį. Dėl jų publikavimo, tai manau, kad kas norėjo, juos tikrai paskaitė. Tačiau turėčiau keletą klausimų. Ar mes tikrai turėtumėm atlikti išsamius genetinius, sociologinius, psichologinius ir kitus tyrimus, kad nustatyti, kodėl Lietuvos vaikai kalba lietuviškai, Norvegijos vaikai – norvegiškai, o Rusijos vaikai – rusiškai? O atlikti tyrimus, kodėl geria Lietuvos vaikai vis tik reikėtų? Daugybę metų bendraudamas su tėvais ir mokytojais pastebėjau vieną aiškią tendencija: suaugę nemano, kad jie yra viena iš svarbių vaikų alkoholio vartojimo priežasčių. Ieškom, kažkokių giluminių priežasčių, o kai pasiūlai tėvams ir mokytojams patiems pirmiausia pakeisti savo elgesį ir parodyti vaikams, kad gyventi nevartojant alkoholio ir nerūkant yra įmanoma, tai prasideda gynyba ir išvedžiojimai, kuriems socialinis neteisingumas neturi ir negali turėti jokios įtakos. Turim lietuviškus tyrimus, kurie rodo, kad rūkančius ir reguliariai alkoholį vartojančius tėvus turinčiose šeimose vaikai kelis kartus dažniau šias medžiagas vartoja patys. Kai šis kontekstas sutampa su nuolatiniu vyriškumo, jaunystės ir kitų socialinių teigiamybių siejimu alkoholio reklamose, užtaisas tampa tiesiog sprogstamas. Sveiku protu nesuvokiama logika reklamuoti produktus, kurių vartojimą siekiame mažinti.

Dar daugiau, jau turim patirtį, kuomet analogiškų tabako kontrolės priemonių diegimas jau davė puikių rezultatų, ir vyrų rūkymo paplitimas mažėja labai reikšmingai, iš paskos jau patraukdamas ir moterų bei vaikų vartojimą. Ar tai kaip nors susiję su giluminėmis priežastimis ir jų tyrimai, apie kuriuos kalba autorė? Ne. Tiesiog Lietuva įgyvendino mokslu pagrįstas tabako kontrolės priemones, ir  dabar pradeda džiaugtis rezultatais. Tačiau alkoholis juk „visai kita kalba“. Kaip gi mes atrodysim be „kultūringo išgėrimo“, etiketo knygose prirašyto gėrimų naudojimo išmanymo ir pan. Dabartinės visuomenės normos, susijusios su alkoholio vartojimu yra tiesiog tragiškos. Daug normaliau yra gerti, nei negerti. Ir tai pastebima toli gražu ne tik tose grupėse, kurios yra socialiai nuskriaustos ir apleistos. Tos nuostatos yra labai gyvos diplomatų, gydytojų, teisininkų ir net mokytojų grupėse. Tiesa, situacija pradeda keistis ir tai iš dalies paaiškina augantį Naisių fenomeno idėjinio autoriaus ir mecenato populiarumą visuomenėje. Šviesuomenė gausiai palaiko piliečių iniciatyvą „Už blaivią“ renkant parašus (iki gegužės 14 d. dar galima pasirašyti elektroniniu būdu)  http://uzblaivia.lt/ .

Vis tik su dalimi autorės teiginių reikia sutikti. Labiau išsilavinę žmonės geria ir rūko mažiau. Jie labiau domisi sveikata. Todėl išsilavinimas yra vienas iš būdų siekti sveikesnės visuomenės. Tačiau norėčiau retoriškai paklausti. Ar tokiu atveju jei duotumėm daugiau pinigų menkai išsilavinusiam ir socialinių įgūdžių stokojančiam žmogui daugiau pinigų, jis pradėtų skaityti knygas, lankytis teatre ir rūpintis sveikata? Mano patirtis, dirbant su priklausomais pacientais, leidžia teigti, kad, deja, bet daugeliu atvejų visiškai ne. Didžioji dalis tų žmonių nepasijaus oresniais, jie tiesiog pragers daugiau pinigų.

Todėl sutikčiau, kad daugumos problemų sprendimas yra ilgas ir skausmingas. Tačiau turiu kitą retorinį klausimą. O kaip alkoholio reklamos draudimas, jo kainos didinimas ir prieinamumo mažinimas trukdo šviesti visuomenę, mokėti jai orumą užtikrinančius atlyginimus, teikti psichologinę pagalbą, tiems, kurie išgyvena krizes ar susiduria su problemomis gyvenime? Ar iš autorės straipsnio reikėtų suprasti, kad problemų kamuojamai visuomenei reikėtų alkoholį padaryti labiau prieinamu? Pamenu vienas politikų ekonominės krizės laikotarpiu piktinosi, kad alkoholis kainuoja brangiai ir ne visi praradę darbą sugeba jį įpirkti. Tuomet buvo siūloma vėl jį atpiginti. O čia tai „brandu“. Tai gal tuomet ir reikėjo galvoti, ne kaip alkoholį piginti, o kaip padėti netekusiems darbo, nes pradėję gerti, grįžti į darbo rinką šansų jie turi labai mažai. Tuomet didelė alkoholio kaina būtų dalį jų sustabdžiusi, bet…

Straipsnio autorė jau gerokai atsiliko nuo Lietuvos aktualijų, nes kaimą laikyti problemiškiausia vieta dėl alkoholio vartojimo, nebėra pagrindo. 2014 m. atlikti tyrimai vaikų grupėje neberodo jokių didelių miesto ir kaimo vaikų alkoholio vartojimo skirtumų. Panašios tendencijos yra ir suaugusiųjų grupėje. Didesni skirtumai yra išsilavinimo grupėse.

Norėčiau pasidalinti dviem įžvalgomis. Prieš nepilnus du šimtmečius buvęs vysk. M.Valančiaus blaivystės laikotarpis nepražudė Lietuvių tautos, kurios tuometinės socialinės problemos ir socialinis neteisingumo lygis nelygintinas su dabartiniu. Atvirkščiai. Tuometinis blaivystės judėjimas, lietuviškos spaudos ir lietuviškų mokyklų plėtra neabejotinai prisidėjo prie vėliau įvykusio sukilimo, o dar vėliau ir prie nepriklausomos Lietuvos atsiradimo. Antrasis prasipagiriojimo periodas buvo dar sovietiniais Gorbačiovo valdymo laikais, kuomet greta absurdiškų priemonių (tokių kaip vynuogynų naikinimas) buvo ir daugybė tinkamų sprendimų, sumažinusių alkoholio vartojimą. Tą laikotarpį viename savo interviu M.Gorbačiovas pavadino klaida. Ir kaip gi kitaip. Ta klaida labai brangiai kainavo tuometiniams sovietų sąjungos funkcionieriams. Prasipagiriojus tiek asmeniui, tiek visuomenei pradeda rūpėti tokie dalykai kaip demokratija, rinkimai, valstybės valdymas, laisvė ir kt. Ir būtent taip, o ne atvirkščiai. Jau daugybę kartų turėjom galimybę įsitikinti, kad girtą tautą valdyti yra labai paprasta. Svarbu duoti išsvajoto gėrimo, daug, pigiai ir arti. Dar svarbiau pasakyti, kad tai yra tikrosios laisvės išraiška.

Daugelis politikų turėtų tiesiog nekęsti blaivių žmonių. Keista, bet labai panašūs dalykai atsitinka ir su kai kuriomis šeimomis, kuriose, pavyzdžiui, ilgus metus girtavęs vyras pradeda sveikti ir meta gerti. Ilgą laiką buvęs blogiečiu, netikėliu, apsileidėliu, nekultūringu ir neišsilavinusius degradu, jis pradeda domėtis šeimos reikalais, išlaidomis, turėti savo nuomonę. Taigi, kartais tai tampa naujo konflikto pradžia, nes kai kuriems sutuoktiniams labiau priimtinas nesibaigiančio gebėtojo vaidmuo, kuomet gelbėjamasis yra tiesiog protiškai neįgalus ir neturintis teisės turėti savo nuomonę.

Dabar absoliučiai tą patį matau ir Lietuvos politikoje. Labai patogu kalbėti, kad žmonės neišsilavinę, kvaili (per kvaili, kad galėtų ką nors spręsti referendumuose), kad jiems reikia didesnių pašalpų ir pan. Tuomet jie nustos gerti. Tiek geriančioje visuomenėje kaip mūsų, visi sprendimai bus (sic!), nes palies labai daug geriančių, kurie nenori mažinti nei kiekių, nei dažnių. O kur dar apokalipsiniai aludarių ir kitų veikėjų gąsdinimai šių pramonės šakų griūtimis, darbuotojų atleidimais ir teiginiais, kad jie geriau žino ne tik kaip gaminti, bet ir kaip mažinti vartojimą. Juks svarbu, kad gertų ne „nuodingą“, o „eskstra“ alų ir ne pilstuką, o brangią ir už Europos sąjungos milijonus išvarytą „ekologišką“ ar „organic“ degtinę. Tada viskas bus organic.

O dabar jau visiškai rimtai. Neabejoju, kad mes su alkoholio vartojimu susijusių problemų nesugebam išspręsti ne todėl, kad pas mus didelis socialinis neteisingumas (kurio niekaip nedrįsčiau neigti), bet todėl, kad nužudom net negimusias beveik visas mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones, ir taip dar labiau padidinam socialinius ir sveikatos netolygumus. Tokiu būdu tie išsilavinę dar labiau nutolsta nuo neišsilavinusių ir turinčių mažas pajamas. Mes suaugusieji, negalim susitaikyti su būtinybe keisti savo elgesį, kad pasikeistų mūsų vaikų elgesys. Tuo metu, kai Islandai diegė tas autorės kritikuojamas priemones ir dabar mėgaujasi rezultatais, mes ginčijamės ko geriau nedaryti.

Manau, kad buvo puiki idėja po straipsniais apie savižudybes dėti pagalbos linijų telefonų numerius. Manau, kad tą idėją pritaikysiu ir savo straipsniams. Ir visiems, kurie jaučia poreikį pakritikuoti alkoholio kontrolės priemones, ar pasiūlyti savų sprendimų, pirmiausia pasiūlysiu paskaityti apie šios srities tyrimus ir Pasaulio sveikatos organizacijos siūlymus ir pateikinėsiu trumpą savišvietos literatūros sąrašėlį šia tema. O tada jau būsiu atviras detalioms diskusijoms iš esmės.

https://issuu.com/larisajakovuk/docs/leidinys_alkoholio_

http://www.ntakk.lt/wp-content/uploads/Alcohol_in_EU_LT.pdf

http://www.who.int/substance_abuse/activities/gsrhua/en/

http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0020/74702/E82969.pdf

http://www.vdu.lt/lt/mokslininkai-apie-alkoholio-zala-ir-socialine-atskirti/

http://www.ntakk.lt/kaip-sumazinti-alkoholiniu-gerimu-vartojima/