Informacija maudynių mėgėjams: ką reikia žinoti apie per vandenį plintančias ligas

Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka viena pagrindinių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, besivystančiose šalyse nuo žarnyno infekcinių ligų, plintančių dėl nesaugaus vandens ir jo trūkumo, kasmet miršta apie 2 milijonus vaikų.

Per vandenį plintančios ligos gali būti bakterinės, virusinės, parazitinės kilmės. Pasitaškius vėsiame vandenyje galima užsikrėsti vidurių šiltine, šigelioze, ūminiu gastroenteritu su viduriavimu ir kitomis ligomis.

Žarnyno užkrečiamosios ligos simptomai gali pasireikšti ir po kelių dienų, nes šioms ligoms būdingas 3–7 dienų inkubacinis periodas.

Ne visi žmonės, maudęsi užterštame vandenyje, suserga, tai lemia kiekvieno žmogaus imunitetas. Tačiau vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir nėščiosioms ypač pavojinga maudytis užterštame vandenyje.

Po lietaus į atvirus vandens telkinius gali patekti netvarkingų lauko tualetų, kanalizacijų bei šiukšlių dėžių turinys, kur gausu infekcinių žarnyno ligų sukėlėjų.

Patariama bent parą po stiprių liūčių vengti maudytis, o maudantis stengtis, kad į burną nepatektų vandens.

Primename, kad jokiu būdu negalima gerti nevirinto ežerų vandens. Taip pat negalima jame plauti vaisių ir daržovių. Odos bėrimų priežastis – pro odą prasiskverbusios lervutės Kartais po maudymosi vandenyse, kuriuose gyvena ar plaukioja vandens paukščiai, išberia odą. Dažniausiai tai įvyksta dėl to, kad į žmogaus odą prasiskverbia vandens paukščių išskiriamos šistosomų (siurbikių) lervos – cerkarijos. Suaugusios kirmėlės gyvena paukščių organizme. Parazitų kiaušinėliams su paukščių išmatomis patekus į vandenį, iš jų išsirita lervos, kurios plaukioja vandenyje

Vis dėlto turėtume džiaugtis tuo, kad Lietuvoje turime labai gerą, švarų vandenį – tiek geriamąjį, tiek atvirų vandens telkinių.