Iniciatyva pertvarkyti LGGRTC sulaukė pasipriešinimo: siūlymams nepritaria centro direktorius ir dalis konservatorių
Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne tik įstaigos vadovas Arūnas Bubnys, bet ir kai kurie partijos kolegos. Iniciatyvos kritikus piktina tiek siūlymas keisti įstaigos pavadinimą, tiek ir užmojis steigti naują valdymo organą – tarybą. Visgi P. Kuzmickienė viliasi, kad konsensusas su skeptiškai nusiteikusiais partijos kolegomis ir centro vadovybe bus rastas.
Centro direktorius siūlomiems pokyčiams nepritaria
LGGRTC centro direktorius A. Bubnys siūlymui keisti įstaigos pavadinimą nepritaria. Pasak jo, dabartinis centro pavadinimas tinkamai atliepia įstaigos misiją bei funkcijas.
„Mūsų nuomone esamas Centro pavadinimas atitinka Centro misiją, vykdomas funkcijas. Jei ir galima būtų keisti pavadinimą, tai į labai panašų į šiuo metu esantį. Mums labai svarbi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nuomonė, kuri yra – palikti esamą Centro pavadinimą“, – Eltai perduotame komentare sako LGGRTC direktorius.
A. Bubnys teigia, kad įstaigai nepriimtinas ir siūlymas naują valdymo organą – tarybą.
„Mūsų nuomone, įstatymo projekte pateiktos naujo darinio – Tarybos funkcijos galėtų būti patariamosios (pvz., pasiūlymai dėl Centro strateginių veiklos krypčių nustatymo). Tokio naujo darinio kūrimas iš dalies dubliuotų Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos funkcijas, todėl reikėtų persvarstyti ir kokias funkcijas ši taryba atliktų“, – akcentuoja jis.
LGGRTC direktorius taip pat nesutinka su įstatymo pataisų rengėjų kritika, esą įstaiga per mažą dėmesį skiria Holokausto Lietuvoje tyrimams.
„Vertinant turimus Centro resursus, atliekama daug istorinių tyrimų: leidžiamas Centro žurnalas, kuriame daugiausiai publikuojami Centro darbuotojų parengti straipsniai, rengiamos monografijos ir kiti leidiniai, konferencijos ir kt. Todėl nenorėtume sutikti, kad visuomenė negauna išsamių atsakymų dėl kontraversiškų asmenų, kolaboravusių Holokauste“, – pabrėžia centro vadovas.
„Galbūt galima būtų sutikti, kad visuomenės dalyvavimas Centro organizuojamuose renginiuose, atliktų istorinių tyrimų pristatymuose ne visuomet būna aktyvus, nors informacija apie tai skleidžiama įvairiais prieinamais būdais“, – sako A. Bubnys.
Apgailestauja dėl LGGRTC vadovybės pasipriešinimo
Savo ruožtu viena iš įstatymo rengėjų, konservatorių frakcijos Seime narė Paulė Kuzmickienė apgailestauja dėl LGGRTC vadovybės pasipriešinimo siūlomiems pokyčiams. Visgi, politikė įsitikinusi, kad atėjo laikas perkrauti įstaigos darbą.
„Tą pasipriešinimą aš gal kažkiek ir suprantu, bet dėl to apgailestauju. Nes manau, kad šiuo metu kaip tik yra tinkamas laikas, atsivėrusi erdvė kalbėti ir keistis LGGRTC, matant, kad jų darbo reikia gerokai daugiau ir šiandieną jis nėra padaromas pilna aprėptimi“, – Eltai sakė P. Kuzmickienė,
Parlamentarė tikina, kad ilgą laiką centro direktorius A. Bubnys pritarė siūlomiems pokyčiams. Visgi, pasak P. Kuzmickienės, pastaruoju metu jo pozicija pasikeitė.
„Įstatymo projektą tikrai rengėme kartu su centro bendruomene ir tikrai žinau aspektus, kur jie turi dvejonių, kai kur jaučiu kaip tik palaikymą. Bet labai sudėtinga kalbėti apie tai, kas yra centras. Ten yra labai įvairios nuomonės. Ir jeigu direktoriaus nuomonė ilgą laiką buvo vienokia, dabar ji gerokai pasikoregavo“, – teigė parlamentarė.
„Manau, kad centras, kaip visa institucija, nėra pasiekęs sutarimo tarpusavyje, kiek nori nuveikti ir kokiais nori būti. Tai gerokai apsunkina ėjimą link pokyčių“, – pažymėjo ji, vildamasi, kad įstaigos vadovybės pozicija dar pasikeis.
P. Kuzmickienė taip pat tikina esanti pasiruošusi ieškoti kompromiso tiek dėl tarybos sudėties, tiek ir naujojo centro pavadinimo formuluotės.
„Be abejonės, įstatymo projektas, tiek nuostatų projektas yra koreguotini. Jie nėra tobuli, tai labai gerai suprantu ir labai vertinu diskusiją ir netgi į tas visiškai priešingas nuomones ir įsiklausau, ir manau tiek komitetuose, tiek komisijose bus rastas tam tikras kompromisas“, – sako konservatorė.
„Vienintelis dalykas, kuris galėtų pakišti koją, tai noras išlikti praėjusiame amžiuje. Tai tas noras, žinoma, nėra geras, bet, aš manau, kad jį įveiksime“, – viliasi ji.
Siūlymams prieštarauja ir dalis konservatorių
Visgi sutarimo dėl siūlymo pertvarkyti LGGRTC nėra ir tarp konservatorių. Partijos krikdemų sparnui atstovaujantis Seimo narys Audronius Ažubalis mano, kad iniciatyva įsteigti naują valdybos organą, tarybą, yra bandoma perimti centro kontrolę.
„Bandoma iš esmės paimti iš Seimo šitos institucijos kontrolę ir perduoti jos kontrolę kažkokiai mistinei tarybai, kurią sudarys žmonės iš penkių mokslo institucijų, iš kurių kiekviena turi savo interesų, ir dar kai kurių valstybinių institucijų atstovų“, – piktinosi A. Ažubalis.
„Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pats įstatymo projektas, pati šio įstatymo intencija – centrą paversti dar viena mokslo įstaiga, pamirštant, kad šita institucija turi išskirtinę reikšmę lietuvių tautai, nes atlieka praktinę memorialinę veiklą: paminklų statymas, parodų kūrimas, moksleivių konkursų organizavimas, laisvės gynėjų palaikų paieška ir t.t.“, – Eltai teigė jis.
Ne mažiau pasipiktinimo politikui kelia ir iniciatyva įstaigą pervadinti Totalitarinių režimų tyrimų centru.
„Centro pavadinime atsisakyti žodžio „genocidas“ būtų didelis politinis Lietuvos valstybės pralaimėjimas. Reikia atsiminti, kiek metų mes siekėme įrodyti Vakarams mūsų Europai transatlantiniams partneriams, kad Lietuvoje vyko, buvo vykdomas genocidas ne tik prieš žydų tautą, bet ir prieš lietuvių tautą“, – akcentavo jis.
A. Ažubalis taip pat mano, kad Lietuvos pasipriešinimo autoritarinių ir totalitarinių režimų okupacijoms ir Lietuvos nepriklausomybės kovų tyrimai turėtų apimti laikotarpį nuo 1918 metų, o ne nuo 1939 metų, kaip, pasak jo, yra siūloma projekte.
„Kodėl mes dalį pasipriešinimo tiriame, o kitą dalį kam paliekame?“ – stebėjosi politikas.
Konservatorius įsitikinęs, kad norint siekti efektyvesnio LGGRTC darbo, visų pirma, reikėtų pradėti nuo įstaigai skiriamo finansavimo didinimo.
„Jeigu centras ir toliau bus finansuojamas palaikomuoju režimu, o palaikomasis režimas yra, kad nenumirtų ir kad neatgytų, tai taip ir bus. Jo galimybės yra apribotos. Mes dabar uždėjome daug funkcijų centrui: palaikų ieškojimas, jų identifikacija, o lėšos yra, švelniai tariant, menkos“, – pabrėžė A. Ažubalis.
Įstatymo projektu, kuris Seime jau praėjo pateikimo stadiją, siūloma įstaigą pervadinti Totalitarinių režimų tyrimų centru, taip pat naują valdymo organą – tarybą. Numatoma, kad šią tarybą sudarytų 11 atstovų, deleguotų iš skirtingų institucijų.
Projekte numatoma, kad taryba tvirtins centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, įstaigos ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų.
