Inovacijų plėtrą stabdo vangus bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo

Šią gegužę Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) parengta kasmetinė Lietuvos inovacijų plėtros analizė parodė, kad pokyčiai inovacijų ekosistemoje būtini. Remiantis analize, nesiėmus ryžtingesnių veiksmų, dalis šaliai numatytų 2020 m. rodiklių gali būti nepasiekti. Įvairūs tarptautiniai vertinimai atskleidžia, kad didžiausią nerimą kelia stagnuojantis verslo ir mokslo bendradarbiavimo intensyvumas, mokslinių tyrimų publikacijų lygis, investicijų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) poveikis įmonių veiklai. Todėl šiais metais pradėta inovacijų reforma yra vykdoma pačiu laiku. Kaip pastebi inovacijų ekspertai, Lietuva turi potencialo vystyti pasaulinio lygio inovacijas, tačiau trūksta glaudesnio bendradarbiavimo su užsienio inovatoriais.

Įmonės dažniau deklaruoja inovacinę veiklą

Esminiai indikatoriai, kuriais remdamasi MITA atliko inovacijų ekosistemos analizę, yra Europos inovacijų švieslentė, Pasaulio inovacijų indeksas, Pasaulio konkurencingumo indeksas ir „Bloomberg“ inovacijų indeksas. Pagal 2018 m. švieslentės rezultatus, Lietuva priskiriama vidutinių novatorių valstybių narių grupei ir yra 20-toje vietoje. Optimizmo suteikia tai, kad Lietuva išsiskiria didžiausia pažanga tarp visų Europos Sąjungos valstybių narių, per 8 metus (2010–2017 m.) pasiekusi sparčiausią (daugiau nei 20 proc.) inovacinės veiklos augimą.  Tuo tarpu visoje ES inovacijų diegimo rezultatai vidutiniškai pagerėjo 5,8 proc.

„Lietuvos šuolis Europos inovacijų švieslentėje yra vienas ryškiausių. Šalies stiprybėmis išskirta inovacijoms palanki aplinka, žmogiškieji ištekliai ir bendradarbiavimas. Švieslentės rezultatai parodė, kad per keletą metų Lietuva ženkliai pagerino savo pozicijas rizikos kapitalo ir investicijų į netechnologines inovacijas srityse“, – teigia MITA Inovacijų skyriaus vedėjas Ričardas Valančiauskas.

Progresą indikuoja ir inovatyvių mažų verslų, vykdančių  bendradarbiavimo veiklą su kitomis įmonėmis ar institucijomis, dalis, palyginti su visomis mažomis ir vidutinėmis įmonėmis. Lietuva šioje srityje po poros metų planuoja pasiekti 12 proc. dalį, o naujausia reikšmė jau išaugo dvigubai, iki 15,2 proc. Ekspertai sako, kad tai rodo, jog įmonės išmoko įvertinti vykdomas inovacijas ir nebesibodi jas deklaruoti. „Atpažinti inovacijas ir jas deklaruoti – gana nauja praktika. Dažnai įmonės kuria naujoves to neįvardindamos kaip MTEP veiklos, tačiau galime pasidžiaugti, kad žinomumas, kas yra ta MTEP veikla ir kokią naudą suteikia verslui, ne tik verslo plėtros, bet ir mokestinių paskatų požiūriu, auga“, – pastebi R. Valančiauskas.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas – vis dar opi tema

Analizė parodė, kad aukštojo mokslo ir valdžios sektoriaus išlaidos MTEP, palyginti su BVP, užpernai susitraukė iki 0,47 proc. Lietuva yra deklaravusi po poros metų pasiekti 1 proc. Mažų ir vidutinių įmonių, diegiančių naujus produktus ar procesus, dalis iš visų tokių verslų per metus reikšmė išaugo dvigubai, iki 33,7 proc. Vis dėlto, išlieka rizika nepasiekti 2020 m. planuojamos reikšmės (40 proc.). Nerimą kelia ir universitetų bei verslo bendradarbiavimas – nepaisant augančių verslo užsakymų, pagal šį rodiklį Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva pernai nukrito į 37 vietą, nors dar 2015 m. užėmė 27 vietą.

Kauno mokslo ir technologijų parko Inovacijų ir verslumo departamento direktorius Paulius Nezabitauskas sako, kad verslui ir mokslui reikia nuosekliau susipažinti su bendradarbiavimo kultūra, kuri dar tik formuojasi: „Verslas ieško „ad hoc“ sprendimų čia ir dabar, kai mato potencialą rinkoje, be to, jam svarbu kaštai ir nauda galutiniam vartotojui. Žinoma, tai rūpi ir mokslininkams, tačiau kelias iš tyrimų į naujas ateities technologijas yra ilgas ir rasti tinkamą laiką, kada technologija turi poreikį rinkoje, yra sudėtinga.“

Anot inovacijų eksperto, intensyvesnį bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo paskatintų įmonėse atsiradę inovacijų vadybininkai, gebantys ieškoti naujovių tiek įmonėje, tiek mokslo ir technologijų parkuose, tiek studijų ir mokslo institucijose. Didžiąją dalį atlyginimo inovacijų vadybininkams bei reikalingus mokymus galėtų padengti valstybė, tol, kol atsiras pakankamai specialistų, įdirbis bei susiformuos bendradarbiavimo kultūra.

Pasinaudoti užsienio inovacijų ekosistemos vystytojų patirtimis

„Kita svarbi detalė, kuri užkerta kelią greitesniam inovacijų vystymui ir komercializavimui, yra per ilgas produkto išvedimo į rinką terminas. Ir startuoliai, ir mokslininkai kurdami technologijas per vėlai pradeda bendrauti su potencialiais klientais bei investuotojais. Jei tai vyktų inovacijos kūrimo etape, tuomet tai paskatintų geresnę kuriamos technologijos orientaciją į rinką bei ankstesnį bendradarbiavimą su investuotojais, kurie gali tapti partneriais arba mentoriais“, – pastebi P. Nezabitauskas, teigiantis, kad įmonėms marketingo bei pardavimo įgūdžių suteiktų inovacijų vadybininkai.

Būtent silpnosiomis inovacijų ekosistemos pusėmis kasmetinėje Lietuvos inovacijų plėtros analizėje įvardijamas nedidelis inovacinės veiklos poveikis pardavimui, nepakankamai patrauklios mokslinių tyrimų sistemos bei intelektinio turto trūkumas. Analitikai sako, kad vertinimuose atsispindintis valstybės sektoriaus biurokratiškumas, valstybės vangumas skatinant inovacijas ir perkant pažangių technologijų produktus, labai smarkiai prisideda prie bendro žemo įvertinimo tarptautiniuose inovacijų plėtros indikatoriuose.

„Lietuvos verslui reikia apčiuopiamą ir greitą naudą generuojančių inovacijų paramos priemonių. Nemažai tokių priemonių jau numatyta įgyvendinant naująją Lietuvos inovacijų sistemos reformą, ypač skatinant eksperimentinės plėtros, kurios metu kuriami galutiniai produktai, darbus. Tobulindami inovacijų skatinimo iniciatyvas patirties galime pasisemti ir iš užsienio inovacijų ekosistemų vystytojų“, – sako Ričardas Valančiauskas, MITA Inovacijų skyriaus vedėjas.

Kryptis – save išlaikanti inovacijų ekosistema

Kad tokių priemonių reikia, akcentuoja ir Kauno MTP Inovacijų ir verslumo departamento direktorius. „Integruoti mokslo ir verslo slėniai Lietuvoje pasiekia gana aukštus inovacijų taikymo versle rezultatus, tačiau ten veikia tam sudaryta infrastruktūra. Tai pastebi ir Kauno mokslo ir technologijų parke „Santakos“ slėnyje“ įsikūrusios įmonės – jos vertina galimybę susitikti su mokslininkais, tyrėjais, su jais aptarti kylančius iššūkius. Taip pat pastebėjome, kad galimybė įmonėms verslo misijų tikslu išvykti į užsienį, susipažinti su kitų šalių rinkomis ir iš Skandinavijos atvykstančių konsultantų žinios yra vienos vertingiausių patirčių, verslui vykdant inovacijomis paremtą plėtrą“, – teigia P. Nezabitauskas.

Kauno mokslo ir technologijų parko Inovacijų ir verslumo departamento direktorius pastebi, kad savaiminės inovacijų plėtros sistemos, gebančios sėkmingai veikti po 2020 m., kai sumažės ES fondų investicijos Lietuvoje, šiuo metu nėra ir tai viena esminių žinių, kuri akcentuojama ir MITA ataskaitoje. „Kiekvienas ekosistemos elementas turi rengtis šiai datai, turėti aiškų veiklos modelį kuris padėtų ir išgyventi, ir teikti paslaugas inovacijų ekosistemos dalyviams. Akivaizdu, kad reikės pereiti ir prie komercinių paslaugų, kad inovacijų paramos įstaigos išsilaikytų. Jau šiandien reikia keisti veiklos modelį ir orientuotis į paslaugų suteikimą įmonėms, kurios atneštų didžiausią pridėtinę vertę“, – teigia P. Nezabitauskas.

Mokslo ir technologijų parkams – inovacijų kultūros sklaida

Koks vaidmuo šiandien tenka inovacijų ekosistemos dalyviams – mokslo ir technologijų parkams, pabrėžia šią liepą pasirodžiusios Europos parlamento studijos „Naujosios technologijos ir Europos regioninė politika: link naujos sanglaudos politikos sistemos”. Studijoje parkai įvardijami kaip svarbi infrastruktūros dalis integruotiems tyrimams, technologijų perdavimui, kūrimui ir inovacijų sąlygotam ekonominiam augimui, todėl turėtų užtikrinti inovacijų kultūros sklaidą.

Kauno mokslo ir technologijų parkas prisijungė prie „Interreg Europe“ programos projekto „Fast Forward Europe (FFWD EUROPE)“. Kartu su projekto partneriais iš Prancūzijos, Vokietijos, Danijos, Ispanijos ir kitų šalių lietuviai perims Europos investuotojų, entreprenerių ir verslo plėtros politikos konsultantų patirtį. Projekto partneriai numato, kad tarptautinio bendradarbiavimo dėka inovatyvios verslo įmonės padidins savo matomumą kontaktų mugėse, galės rasti verslo partnerių ir išbandyti naujas rinkas.

Projektas „Fast Forward Europe (FFWD EUROPE)“, Nr. PGI02042, įgyvendinamas Europos regioninės plėtros fondo ir „Interreg Europe“ programos 2014-2020 pagalba. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį ir „Interreg Europe“ programos vadovybė negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateiktos informacijos panaudojimą.