Intelekto negalia – ne kliūtis turiningai vasarai
Kelios dešimtys neįgalių vaikų šią vasarą Kaune praleis įdomiau nei įprastai. Neseniai startavo projektas, skirtas turiningam jų laisvalaikio užimtumui organizuoti. Paaugliai su intelekto negalia galės praktiškai pažinti skirtingas profesijas, darbines veiklas ir mokytis naujų kasdienių įgūdžių. Viena pirmųjų akistatų – su ugniagesiais gelbėtojais.
„Labas! Atėjau į svečius“, – vos įžengęs į Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos kiemą, ištaria paaugliško amžiaus berniukas ir čia pat tiesia ranką sveikindamasis su išsirikiavusiais pareigūnais. Jam įkandin paseka ir būrelis kitų bendraamžių.
Tokia vaikiškai žavi pirmoji pažinties akimirka. Būrelis vaikų su intelekto negalia atvyko iš arti apžiūrėti, kaip atrodo ugniagesių gelbėtojų technika. Maža to, visiems knietėjo išgirsti kaukiančią sireną ir žybčiojančius švyturėlius. Tai – viena pirmųjų jų išvykų neseniai prasidėjusioje dienos stovykloje.
Po draugiško rankų paspaudimo seka ugniagesių gelbėtojų parodomoji programa. Tuzinas mažųjų gerbėjų didelėmis ir iš smalsumo spindinčiomis akimis seka kiekvieną pareigūnų žingsnį, o vos tik sulaukę pasiūlymo, patys puola prie jų, kad galėtų akimirkai pasijusti ugniagesiais laikydami rankose gesinimo švirkštą.
Šiemet Kauno savivaldybės pradėta rengti programa „Iniciatyvos Kaunui“ skyrė beveik 10 tūkst. eurų projektui „Dienos socialinių paslaugų vaikams su intelekto negalia organizavimas Kauno mieste“. Jį pirmąkart vykdanti viešoji įstaiga „Vilties žiedas“ numačiusi liepos-rugpjūčio mėnesiais surengti dvi dienos stovyklų pamainas, kuriose įdomiai ir turiningai laiką leistų po dvylika auklėtinių iš Kauno Jono Laužiko specialiosios mokyklos. Užsiėmimai skirti vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams nuo 14 iki 21 metų amžiaus.
„Šių vaikų tėvai nuolat susiduria su ta pačia problema – kur palikti vaikus vasarą, kai mokykla užsidaro atostogoms. Mūsų projektas padeda šį rūpestį išspręsti. Įprastos stovyklos daugeliui šeimų per brangios. Neįgaliems vaikams sunku jose pritapti“, – pasakojo projektą kuruojanti Gintė Motiejaitienė.
Dienos užsiėmimus vaikams su intelekto negalia rengiantys specialistai siekia, kad tai būtų ne tuščias laiko praleidimas, o turiningas užimtumas. Stengiamasi, kad vaikai per vasarą nepamirštų ir mokyklinės disciplinos. Viešnagė pas ugniagesius – kaip tik viena tokio laisvalaikio formų, padedanti ne tik geriau pažinti aplinką, bet ir deranti su pramoga. Viena dienos stovyklos pamaina trunka keturias savaites, mat šiems vaikams prireikia daugiau laiko informacijai bei įgūdžiams įsisavinti.
„Vaikai taip pat mokosi, kaip elgtis viešajame transporte, bendrauti su kitais žmonėmis. Pavyzdžiui, daugelis vis dar įpratę duoti ranką. Tai yra gražu ir tėveliams smagu, bet šie žmonės auga ir netruks sulaukti pilnametystės. Jeigu jie nuolat laikysis įsitvėrę kažkieno rankos, tai nebus gerai, – aiškino projekto vadovė G. Motiejaitienė. – Kai kurie berniukai įpratę nuo mažumės nešiotis žaislinius ginklus. Taip jie įsijaučia į gerųjų policininkų vaidmenį. Atrodytų, tarsi čia viskas tvarkoje. Vis dėlto, kai tokį ūgtelėjusį žmogų su šautuvu rankoje pamatysime viešajame transporte, daugelis nesupras, jog tai tik žaidimo forma. Taigi turime ruošti šiuos žmones būti kuo pilnavertiškesniais visuomenės nariais.“
Į pagalbą organizuojant socialines paslaugas vaikams su intelekto negalia VšĮ „Vilties žiedas“ pasitelkė tris partnerių organizacijas, kurių darbuotojai dalinsis ilgamete darbo su neįgaliaisiais patirtimi. Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kauno viltis“ specialistai vykdys edukacines veiklas. Kauno „Arkos“ bendruomenės atstovai planuoja rengti praktines darbinių įgūdžių ugdymo veiklas. Transporto paslaugas specialiai pritaikytu automobiliu suteiks Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras, taip pat kviesiantis vaikus į medžio dirbtuves pasimokyti įgyti darbinių įgūdžių.
Vienas pagrindinių šio projekto tikslų – supažindinti vaikus su įvairia darbine veikla. Pasak G. Motiejaitienės, intelekto negalią turinčių vaikų tėvai dažnai susiduria su nežinia, ką jų atžalos veiks baigusios mokyklą, kurioje gali mokytis iki 21 metų amžiaus. Specialistai pastebi, kad namiškiai neretai vengia dalyvauti vaiko ugdymo procese, todėl čia itin svarbi ir reikalinga socialinė pagalba iš šalies.
Be to, vis dažniau matoma tendencija, kuomet tėvai neadekvačiai vertina neįgalių vaikų galimybes klaidingai puoselėdami pernelyg aukštus arba per menkus lūkesčius. Kartais prieinama net iki kraštutinumų.
„Tėvų požiūris į savo vaikus būna dvejopas. Vieni mano, kad jų atžalos nieko nesugeba, todėl nesistengia jų ugdyti bei šitaip pasmerkia tolesniam netobulėjimui. Kiti priešingai – pervertina vaiko gebėjimus ir bando juos spausti mokytis profesinėse mokyklose ar panašiai, – teigė G. Motiejaitienė. – Ši stovykla iš dalies ir yra skirta, kad pažiūrėti, kam kiekvienas vaikas yra labiau linkęs, ką jis sugeba, o kuri veikla – ne jam. Specialistai savo pastebėjimais apie kiekvieną iš auklėtinių pasidalins su tėvais. Jiems bus surengtos kelios paskaitos, kaip atskleisti ir panaudoti vaiko gabumus.
Pavyzdžiui, kai kurie vaikai labai gabūs menams ir geba padaryti išties gražių rankų darbo kūrinių. Tik reikia jiems truputį padėti“
Su įvairiomis darbinėmis veiklomis vaikai susipažįsta per praktinius užsiėmimus. Programoje numatytos dekupažo, keramikos, vilnos vėlimo ir kitų dailiųjų amatų pamokos bei kūrybiškumo lavinimas piešiant. Projekto partneriai neįgaliuosius supažindins su medžio dirbtuvių veikla, ortopedijos produkcijos gamyba, vaistažolių tvarkymu, maisto gamyba, sodininkyste bei daržininkyste, žvakių ir muilo gaminimu, namų aplinkos priežiūra ir panašiai.