Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo branduolinio karo baimės iki žmogaus teisės
Kol ilsėjomės ir dalinomės dar garuojančiais Naujųjų metų sutiktuvių įspūdžiais, internetas šį sekmadienį patylomis atšventė 40-ąjį savo gimtadienį. 1983 m. sausio 1 d. Jungtinių Valstijų gynybos departamentui savo kompiuterių tinklą padalinus į karinį ir civilinį, oficialiai gimė tai, kas vadinama svarbiausiu pastarojo šimtmečio išradimu. Tačiau interneto kelias iki tokio, kokį jį žinome šiandien, nebuvo lengvas, o ateinantis dešimtmetis jam taip pat nepagailės pokyčių.
Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, 2022 m. internetu naudojosi 63 proc. pasaulio populiacijos, o lyginant su ankstesniais metais vartotojų skaičius padidėjo beveik 200 milijonų. Žvelgiant į šiuos skaičius, nenuostabu, jog dar 2016 m. publikuotoje Jungtinių Tautų rezoliucijoje interneto prieigos panaikinimas buvo paskelbtas žmogaus teisių pažeidimu, taip internetą pripažįstant vienu elementariausių kiekvieno individo poreikių.
„Prieš 40 metų įvykęs interneto „gimimas“ yra ne visai toks, kokį jį įsivaizduojame. Kompiuteriai į bendrą tinklą buvo sujungti gerokai anksčiau, o pirmosios šiuolaikinio interneto užuomazgos pradėjo rastis tik po gero dešimtmečio. Vis dėlto jei minėtą sausio 1 d. nebūtų priimtas iki šiol naudojamas interneto protokolų rinkinys, internetas galimai taip ir būtų likęs uždaru kariuomenės bei mokslininkų projektu. Laimė, kad tai neįvyko ir 40-ąjį interneto jubiliejų galime pasitikti su 5G, daiktų internetu ir daug kitų technologijų, kurios jo galimybes išplės neaprėpiamais mastais“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.
Užstrigo jau patį pirmą kartą
Pasak A. Strolios, kaip GPS, mikrobangų krosnelės ir daug kitų kasdienių technologijų, internetas, pirmiausia atsirado slaptose JAV kariškių laboratorijose. 1969 m. bijant, kad branduolinio karo metu priešui sunaikinus vieną informaciją saugantį tašką būtų prarasti visi jame saugoti duomenys, Valstijų gynybos departamentas tuometinius savo kompiuterius sujungė į Pažangių tyrimų projektų agentūros tinklą (ARPANET). Jis leido jiems tarpusavyje apsikeisti informacija ir kartu taupyti tuo metu dar smarkiai ribotus skaičiavimo resursus.
„Ironiška, bet jau pirmasis ARPANET bandymas buvo paženklintas nesklandumu. Iš vieno kompiuterio išsiuntus žodį „Login“, kitame kompiuteryje buvo atvaizduotos tik pirmosios dvi jo raidės, nes įrenginys paprasčiausiai užstrigo. Nepaisant to, šios sėkmingai perduotos simbolių poros pakako, kad ARPANET tinklas eksponentiškai plėstųsi. Tačiau praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje projekto vystytojai suprato pasiekę tuometinių technologijų ribas, kurios neleis kurti didesnio kompiuterių tinklo“, – interneto priešistorę atskleidžia pašnekovas.
Tai 1983 m. sausio 1 d. galiausiai privedė prie ARPANET naudojamo NCP protokolo iškeitimo į dabartinį TCP/IP, kuris įgalino tarpusavyje „susikalbėti“ net ir skirtinguose tinkluose veikiančius kompiuterius bei taip leido technologiją panaudoti ne tik kariniams tyrimams, bet ir švietimo, sveikatos apsaugos bei kitose svarbiose gyvenimo srityse. Taip ARPANET oficialiai tapo INTERNET.
Saldžiausių interneto gimimo vaisių teko palūkėti maždaug dešimtmetį. 1991 m. rugpjūčio 6 d. pasaulis išvydo pirmą viešai prieinamą internetinį puslapį, kurį sukūrė CERN branduolinių tyrimų centre dirbę mokslininkai. Jis būtent ir aprašė viešai prieinamos informacijos talpinimą internete įgalinusio „World Wide Web“ (WWW) sprendimo projektą, kuris interneto vartus galiausiai atvėrė ir plačiajai visuomenei.
Pirmoji stotis Lietuvoje ir interneto burbulas
Lietuvoje pirmoji interneto stotis pradėjo veikti netrukus po nepriklausomybės atgavimo. 1991 m. spalio 10 d. norvegams suteikus ryšio įrangą, A. Goštauto gatvėje įsikūręs Matematikos ir informatikos institutas palydoviniu kanalu susijungė su Oslo universitetu. Kadangi šiuo ryšiu siunčiamos informacijos tuo metu niekas negalėjo perimti, šis projektas įgavo netgi valstybės pripažinimo siekio ir išsivadavimo iš vis dar stiprios sovietų įtakos atspalvį. Tad netrukus tuo naudotis pradėjo ne tik mokslininkai, bet ir Lietuvos Aukščiausioji Taryba bei Vyriausybės organizacijos.
Tuo metu pasaulyje interneto plėtros tempai taip pat nesustabdomai augo. 1994 m. dienos šviesą išvydo internetinės knygų prekybos platforma, vėliau tapusi „Amazon“, bei internetinės paieškos pradininkė „Yahoo“. Dar po metų naršymą internete revoliucionavo „Interner Explorer“ naršyklės pasirodymas, o 1998 m. sulaukėme ir pirmojo „Google“ prototipo.
Nors kaip ant mielių kylanti šių kompanijų akcijų kaina paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje analitikus paskatino sukurti terminą „Interneto burbulas“, tikrasis sprogimas įvyko šiek tiek po 2000-ųjų, nukritus kompiuterių kainai ir išpopuliarėjus Wi-Fi. 2004 m. universiteto studentus sujungti ketinęs „Facebook“ per keletą metų sujungė beveik visą pasaulį, o 2005 m. pasirodęs „YouTube“ įkūrėjo katės vaizdo įrašas pakeitė mūsų požiūrį į pramogas. Visi šie interneto aušros projektai davė pradžią „TikTok“, „Spotify“, dabartiniam „Netflix“ ir kitoms didelę mūsų šiuolaikinės kasdienybės dalį užimančioms platformoms.
Išsivystymo vertinimo įrankis bei nauja interneto era
Internetas jau seniai peržengė naudingo patogumo ribas ir tapo kur kas daugiau, nei tik būtinuoju poreikiu. 2006 m. startavusi ir kitas valstybes aplenkusi šviesolaidinio interneto plėtroje, po kelerių metų pasaulinėse ryšio spartos lenktynėse Lietuva išsiveržė tarp lyderių, kas padėjo pritraukti investicijų bei kurti inovatyvios šalies įvaizdį. Tuo metu ekspertai 5G ryšį šiandien netgi laiko vienu svarbiausių valstybės išsivystymo kriterijų.
„Dėl geopolitinių ir biurokratinių priežasčių į aikštelę su 5G oficialiai išbėgome kiek vėliau, nei kitos šalys, tačiau laiką ant suolelio išnaudojome tinkamai. Šiandien „Telia“ 5G internetas pasiekiamas daugiau, nei 80 proc., Lietuvos gyventojų, o iki šių metų pabaigos turėtų priartėti iki 99 proc. Akivaizdu, jog pagal šį kriterijų vėl patenkame į elitinių valstybių klubą ir galime lygintis su anksčiau startavusiomis Vokietija, Nyderlandais ir Skandinavijos valstybėmis. Maža to, jame savo pozicijas dar labiau sustiprinome prieš Kalėdas visiškai išjungę atgyvenusį 3G ir jo dažnius perdavę 4G bei LTE-M ryšiui, kuris reikalingas savarankiškai besivaldantiems gatvės šviestuvams bei kitiems daiktų interneto įrenginiams“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.
Pratęsdamas kalbą, A. Strolia džiaugiasi, kad Lietuva 40-ąjį interneto gimtadienį pasitinka pakilia nata. Specialisto teigimu, vykdydami sėkmingą 5G ir LTE-M plėtrą, esame pasiruošę viskam, ką suteiks nauja interneto era – savavaldžiams automobiliams, virtualiai realybei, išmaniausiems sveikatos sekimo įrenginiams, gamykloms be darbuotojų ir žmogų savo galimybėmis besivejančiam dirbtiniam intelektui.
