10 sausio, 2017
Aplinkos ministerijos informacija

Invazinius medžius jau galima kirsti be leidimo

Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytas medžių rūšis jau galima kirsti ar kitaip pašalinti be jokio leidimo. Tai numato prieš savaitę pakeista Saugotinų medžių ir krūmų, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka.

Todėl nebereikia leidimo nei uosialapiui klevui, nei baltažiedei robinijai, nei vėlyvajai ievai – jie įtraukti į minėtąjį sąrašą – pašalinti. Pažymėtina, kad negalima auginti ir jų porūšių, formų, variatetų ir veislių individų. Pavyzdžiui, draudžiama dauginti ar parduoti uosialapio klevo „Flamingo“ veislės medelius.

Nebegalioja ir nuostata, leidžianti nenaikinti uosialapio klevo, baltažiedės robinijos, raukšlėtalapio erškėčio, varpinės medlievos ir muilinės gubojos urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose. Ji išbraukta iš Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo. Tokia nuostata, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Lauros Janulaitienės, visiškai nepasiteisina, nes invazinių augalų sėklos plinta ir su vėju, ir per vandenį, jas platina ir gyvūnai, ir žmonės. Kad tokių augalų rūšys neplistų į kitas teritorijas, jas reikia naikinti ir miestuose, ir gyvenvietėse.

Kaip invazines rūšis reikia naikinti, nustato Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka. Tačiau prieš planuojant jas naikinti būtina tiksliai apibūdinti rūšį ir parinkti efektyviausius kontrolės būdus. Kontrolės ir naikinimo būdai turi būti visiškai saugūs žmonių sveikatai, efektyvūs ir nekenkti aplinkai, kitiems augalams ir gyvūnams.

Invazinėms rūšims naikinti taikomi biologiniai, mechaniniai ir cheminiai būdai. Galima naudoti tik tuos preparatus, kuriuos leidžiama įsivežti į Lietuvą ir čia juos naudoti.

Jeigu invazines rūšis numatoma naikinti valstybei priklausančioje teritorijoje, apie numatomas jų naikinimo priemones reikia raštu arba elektroniniu paštu pranešti žemės valdytojui, jeigu privačiame ar išnuomotame žemės sklype – jo savininkui ar naudotojui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki naikinimo pradžios.

Nėra vieno patarimo, kaip sėkmingai kontroliuoti ar išnaikinti invazines rūšis. Naikinimo metodus ir priemones arba jų derinius reikia parinkti individuliai, atsižvelgus į rūšį, vietovę, metų laiką ir kitus veiksnius. Invazinėms rūšims kontroliuoti ar išnaikinti reikia daug laiko, darbo jėgos, ryžto ir lėšų, todėl svarbiausia – jų neplatinti ir užkirsti kelius joms plisti.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos