Ir Šiaulių kardiologai jau gręžia kraujagysles
Respublikinės Šiaulių ligoninės intervenciniai kardiologai jau pasirengę moderniausiu metodu – rotabliacijos procedūra padėti pacientams, kurių kraujagyslėse susikaupę kalkių apnašos sutrikdo kraujotaką ir sukelia visame pasaulyje labiausiai paplitusią ligą aterosklerozę. Procedūros metu deimantiniu mini grąžtu gręžiama užkalkėjusi vainikinė širdies arterija bei atkuriama kraujotaka. Po pirmųjų atliktų operacijų surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavę ligoninės specialistai drauge su kolegomis iš Švedijos džiaugėsi sėkmingomis pirmosiomis operacijomis, gražinusiomis žmones į visavertį gyvenimą.
Trys pacientai – trys sėkmės
Šiaulietė Adelė Biliūnienė – antroji pacientė, kuriai Respublikinės Šiaulių ligoninės Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos operacinėje buvo atlikta rotabliacijos procedūrą. Po operacijos žurnalistų kalbinta pacientė ne tik džiaugėsi pagerėjusia savijauta bei, moters žodžiais, „Super gerai pavykusia“ procedūra. Moteris pasakojo ir apie nelengvą gyvenimą, kai buvo varginama ligos.
Širdies ir kraujagyslių problemos A. Biliūnienei diagnozuotos seniai – prieš keturiasdešimt metų. Buvo diagnozuotas aukštas cholesterolio kiekis kraujyje, padidėjęs arterinis kraujospūdis. „Buvau jauna ir dar nerūpėjo nei sveika gyvensena, nei sveika mityba“, – apgailestauja moteris, kad nesupratusi ligos pasekmių, kurias galima įveikti arba nutolinti, pakeitus gyvenimo būdą. „Susirūpinau kai tapau močiutė, stengiuosi gyventi sveikai, kad kuo ilgiau su anūkėliais galėčiau pabūti“, – pasakoja 78 metų šiaulietė.
Deja, kai diagnozuojama aterosklerozė – kraujagyslių užsikimšimas, įveikti ligai vien sveikos gyvensenos jau nepakako. Moterį ėmė varginti dusulys, nebegalėjo judėti. Net ir išeiti į kiemą jau buvę sunku, dusdavo. Jai buvo skiriamas medikamentinis gydymas, kuris lengvindavo skausmą krūtinėje, tačiau bendra būklė nuo vaistų negerėjo.
Gydytojai galėjo pasiūlyti kraujagyslių šuntavimo operaciją, kurios metu suformuojama apeinamoji jungtis (kraujagyslė, paimta iš paciento kojos), ir kraujotaka širdyje vyksta ne per „apkalkėjusią“ nuosavą kraujagyslę, o per naujai suformuotą kelią. Deja, ši operacija moteriai jau buvo techniškai neįmanoma dėl per smulkių kraujagyslių.
Gydytojai, atlikę reikiamus tyrimus, pasiūlė A. Biliūnienei naują procedūrą – rotabliaciją, kurią neseniai patys įsisavino ir dabar pradeda taikyti ligoniams.
Operacija pavyko puikiai
Per dvi dienas buvo atliktos trys unikalios rotabliacijos procedūros. Jas atliko Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja Aušra Dambrauskaitė, skyriaus intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas, vadovaujami patyrusio intervencinio kardiologo iš Švedijos Ivaro Sjogreno. Rotabliacijos taikomos kruopščiai atrinktiems pacientams, kuriems kitais būdais atstatyti kraujotakos vainikinėse širdies arterijose neįmanoma. Procedūros metu deimantiniu mini grąžtuku išgręžiama apkalkėjusi kraujagyslė ir padaromas „kelias“ stentui implantuoti.
Intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas aptarė rezultatus pirmosios operacijos, kurios eiga išsaugota kompiuteryje. Pirmiausia į užsikimšusią kraujagyslę įvedamas balionas. „Nors spaudimas – 26 atmosferos, tačiau balionas nebeišplečia kraujagyslės, kurią užkimšusios suakmenėjusios kalkės.
„Jei netaikytume rotabliacijos technikos, tai mūsų metodika pagydyti būtų neįmanoma“, – teigia medikas.
Tam kad galėtų pradėti taikyti rotabliacijos procedūrą, ligoninės intervenciniai kardiologai žinių ir patirties sėmėsi daug šioje srityje pažengusiuose Europos centruose. „Vytenis mokėsi Belgijoje, aš Vienoje“, – pasakojo žurnalistams Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja A. Dambrauskaitė, – „Pamatėme, kaip šios itin sudėtingos procedūros atliekamos, sužinojome, kokia reikalinga įranga, kokie turi būti įgūdžiai“.
Pirmąsias tris operacijas šiauliečiai atliko su drauge patyrusiu specialistu Ivaru Sjogrenu iš Švedijos tam, jog būtų tikri, kad procedūra įvyks sklandžiai ir gerai.
Viltys pasiteisino su kaupu. Visos procedūros buvo labai sėkmingos. Medikai įsitikinę, jog be šios rotabliacijos procedūros tikrai nebūtų tokių rezultatų. Mat pacientams buvo svarstoma kardiochirurgijos pagalbos galimybė, tačiau ji buvo atmesta dėl sveikatos problemų. Vienas pacientas jau buvo operuotas ir antra širdies kraujagyslių operacija buvo neįmanoma. Likusi vienintelė galimybė atstatyti kraujotaką ir buvo ši procedūra.
Dirba skirtingos komandos
Respublikinės Šiaulių ligoninės intervenciniai kardiologai beveik prieš du dešimtmečius įvaldė angioplastikos procedūras. Tačiau rotabliacija, anot intervencinio kardiologo Vytenio Tamakausko, skiriasi, nes naudojamos visai kitos priemonės. Be to įprastinio stentavimo metu dirba vienas daktaras su slaugytojų komanda. Čia turi dirbti gydytojų komanda – du gydytojai.
„Tai yra visiškai kitas sudėtingumo lygmuo, lyginant su paprasto stento implantavimu. Mat dabar išvalomos gysloje esančios kalkės ir atstatomas normalus kraujagyslės vientisumas. Tik tada galima implantuoti tinkamo diametro stentus“, – pasakoja procedūros pradininkas Šiauliuose Vytenis Tamakauskas.
Dėl aterosklerozės užkalkėjusi kraujagyslė gręžiama deimantiniu grąžtu. Grąžto apsukos kraujagyslės viduje labai didelės – 130-160 apsukų per minutę. Visos procedūros metu naudojamos priemonės yra vienkartinės ir reikia dažnai ne vieno, o dviejų ar net trijų grąžtų. Tik išgręžus deimantiniu grąžtu kalkes, implantuojamas stentas. Todėl visos procedūros kaina tikrai didelė.
Daugelį metu šias procedūras atliekantis intervencinis kardiologas iš Švedijos Ivar Sjogren taip pat pasidžiaugė Šiauliuose atliktų trijų procedūrų sėkme. Jis dirba panašiame kardiologijos centre, kaip ir esantis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, mat jame nėra kardiochirurgijos. Tačiau rotabliacijos procedūros atliekamos jau seniai ir gydytojas daug pacientų operavęs.
Tai, kad Šiauliuose įsisavintos šios modernios procedūros, Švedijos gydytojas mato didelę perspektyvą, nes jau padarytas didelis šuolis, atliekant angioplastikos procedūras, kurių skaičius išaugęs virš 1000 procedūrų per metus. „Tai ir yra tas kriterijus, kai jau gali daryti ir tokias sudėtingas procedūras. Mažesniame centre tai neįmanoma, nes pacientų nėra ir patirties stinga“, – kalbėjo specialistas spaudos konferencijoje.
Švedijos medicinos įrangos kompanijos „Boston Scientific“, gaminančios ir tiekiančios įrangą atstovai Jorgen Osterlind ir Rolf Ulrik, teigia, jog ši procedūra jau įdiegta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Apmoko jie dirbti su nauja įranga gydytojus, rūpinasi jų stažuotėmis didžiuosiuose Europos centruose.
„Lietuvoje yra panašūs pacientai, t.y. vyresnio amžiaus kaip ir Švedijoje. Šiame centre Šiauliuose atliekamas panašus procedūrų skaičius, tai ir yra dar viena priežastis, kad Šiauliuose jau galima taikyti tokias sudėtingas procedūras“, – kalbėjo svečias ir džiaugėsi ligoninėje dirbančia darnia ir profesionalia medikų komanda.
Diskomforto nebuvo
Rotabliacijos procedūros metu naudojamos papildomos priemonės, kurios įvedamos į širdies kraujagyslę. Pasak intervencinės kardiologės A. Dambrauskaitės, šios procedūros metu pacientas jaučia daugiau diskomforto, nei kraujagyslės stentavimo metu. Atliekama vietinė nejautra ten, kur yra įvedamas introdiuseris, kuriuo į kraujagyslę įvedamas grąžtelis. Jei pacientas jaučia diskomfortą, leidžiama nuskausminamųjų vaistų. Trijų pirmųjų procedūrų metu pacientai jautėsi gerai – nejautė jokio didesnio diskomforto.
Kriterijai operacijai labai griežti, nes, anot A. Dambrauskaitės, ypač svarbu, kad brangi ir sudėtinga procedūra būtų efektyvi. Todėl operacija atliekama tik kruopščiai atrinktiems pacientams, kuriems labai užkalkėjusi kraujagyslė ir kitais būdais padėti neįmanoma.
Aterosklerozė, pasak Širdies ir kraujagyslių centro vadovės dr. doc. Jurgitos Plisienės, yra Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje labai paplitusi liga, išsivystanti formuojantis aterosklerotinėms plokštelėms kraujagyslės viduje ir palaipsniui siaurėjant kraujagyslės spindžiui. Jos rizikos veiksniai tie patys, kaip ir visų širdies ir kraujagyslių ligų: lytis, paveldimumas, amžius, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, rūkymas, viršsvoris, judėjimo stoka. Dėl šių priežasčių kraujagyslėse ima kauptis aterosklerotinių plokštelių, kurios ima kalkėti, o ilgainiui kraujagyslė ima siaurėti ir progresuoja širdies ligos.
Ilgainiui kalkės tampa tokio kietumo, kaip kaulas, kurį ir tenka išgręžti – jokio kito būdo patekti į kraujagyslę nėra.
– Baiminausi, galvojau, kad neišlaikysiu operacijos, klausiau daktaro, kaip pavyko pragręžti, sakė, jog super gerai pavyko, – jau po operacijos dalinosi įspūdžiais Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje gydoma pacientė Adelė Biliūnienė ir dėkojo visiems už rūpestį: ne tik sudėtingą operaciją atlikusiems gydytojams, bet ir puikiai po operacijos ją prižiūrinčioms slaugytojoms.
Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. doc. Jurgita Plisienė dėkojo skyriaus vedėjai intervencinei kardiologei Aušrai Dambrauskaitei ir visai komandai už tai, kad ligoninėje žengtas didelis žingsnis tobulėjimo link, pasirūpinta kolegų iš Švedijos atvykimu. „Ir tai bus ne paskutinis žingsnis vis modernėjančioje intervencinėje kardiologijoje. Dar turime įvairiausių planų, apie kuriuos jūs taip pat sužinosite“, – teigė centro vadovė 2015 metų Lietuvos kardiologės titulą pelniusi dr. doc. Jurgita Plisienė.
