Iš Klaipėdos žygiuojantys mokytojai pradėjo paskutinę „Streiko kelio“ atkarpą: vakare priims sprendimą dėl tolimesnių veiksmų
Iš Klaipėdos einantys streikuojantys mokytojai pradėjo paskutinę savo žygio atkarpą iki Vyriausybės rūmų. Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė, nuėjusi 400 kilometrų per 13 dienų, teigė žygiu norėjusi paskatinti politikus pradėti spręsti švietime įsisenėjusias problemas.
„Puikiai jaučiuosi. Aš pažinau Lietuvą tokią, kokią svajojau, kad pažinsiu kada nors“, – žurnalistams Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje, iš kurios link Vyriausybės pajudėjo mokytojai, kalbėjo L. Bručkienė.
„Žygio tikslas buvo informuoti, kad mokytojai yra pasiryžę ir gali peržengti savo galimybių ribas – tam, kad paskatintume ir politikus peržengti tam tikras ribas, nustoti siųsti komunikacines žinutes arba priešinti visuomenę ir pradėti realiai spręsti problemas, kurios kyla švietime ir kurios artėja prie labai pavojingos ribos“, – paklausta, kodėl leidosi į virš 400 km žygį, atsakė lietuvių kalbos mokytoja.
Žygiuojančių mokytojų gretas papildė ir švietimo darbuotojų profsąjungos lyderis Andrius Navickas. Jis tikisi sulaukti didelio mokytojų palaikymo – ne tik priklausančių jo vadovaujamai profesinei sąjungai.
„Tikimės labai didelio mokytojų palaikymo šiandien – ir eisenoje prisijungiant, nes žinome, kad iš kitų miestų labai daug atvažiuoja, ir kad bus labai daug mokytojų Vinco kudirkos aikštėje, taip pat kad bus daug mokytojų ir Vilniaus mokytojų namuose, kurie ateis tartis, kaip mes čia toliau tęsiame savo streiką“, – žurnalistams sakė A. Navickas.
„Nes tikrai matome, kad jungiasi ir kitų profesinių sąjungų nariai, ir apskritai mokytojai, kurie nepriklausė profesinėms sąjungoms“, – pridūrė streikuojančiųjų lyderis.
Anot jo, ketvirtadienio vakarą mokytojai diskutuos, ar reikėtų imtis plano stabdyti streiką, padaryti pertrauką, ir grįžti mitinguoti prie Seimo lapkričio 20 dieną.
„Streikuoti kol vyks aktyvios diskusijos Seime, svarstant biudžetą, nėra didelio tikslo ir nelabai ką pakeistų. Tai mes galvojame sutelkti mokytojus ir lapkričio 20 dieną vėl aktyviai streikuoti, išplečiant ir padidinant streiko mastą“, – planais dalijosi A. Navickas.
„Tikrai yra prasminga streiką tęsti iki maždaug biudžeto priėmimo, gruodžio 5 dienos. Vėl mitinguoti tada prie Seimo. Tai yra toks projektuojamas planas, nežinau, ar mokytojai pritars, galbūt dalis mokytojų norės ir toliau tęsti, tai jie turės tokią teisę. Bet manome, kad optimaliausias sprendimas būtų daryti tam tikrą trumpą pertrauką, perkrauti streiką ir, jį išplėtus ir padidinus, aktyvinti lapkričio 20 dieną“, – kalbėjo švietimo darbuotojų profsąjungos lyderis.
Pasiūlę mokytojų atlyginimus didinti po 15 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo mėnesių profsąjungos nariai nesulaukė teigiamo atsakymo iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM). Streiką organizuojančios profsąjungos lyderis A. Navickas pranešė, jog mokytojai planuoja perkelti streiką prie Seimo, kuriame šią savaitę pradėtas svarstyti ateinančių metų valstybės biudžetas.
Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rugpjūčio pabaigoje pranešė skelbianti streiką. Rugsėjo 15 d. profsąjungai priklausantys mokytojai jau dalyvavo įspėjamajame streike.
Prieš dvi savaites prasidėjo tikrasis mokytojų streikas, kurį pradėjo 186 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančius mokytojų. Rugsėjo 29 dieną streikuojantys mokytojai ir juos palaikantys moksleiviai taip pat pradėjo žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki pat Vyriausybės rūmų.
Nerado sutarimo dėl atlyginimų didinimo
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga dar prieš pradedama streiką pareikalavo šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų, o kitais metais – dar 30 proc. Iš viso reikalauta darbo užmokestį didinti 56 procentais.
Visgi, jau streiko metu vykusiose derybose profesinės sąjungos atstovai nusileido iki siūlymo didinti pedagogų atlygį 46 procentais.
Galiausiai streikuojantys mokytojai pasiūlė Vyriausybei derėtis dėl atlyginimų didinimo 30 proc. – po 15 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo.
Derybų metu Švietimo ministerijos dar rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., nesikeitė. Todėl sutarimas dėl šio profsąjungos reikalavimo nebuvo rastas.
Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.
G. Jakštas teigia, kad Lietuvos pedagogai uždirba daugiau nei mokytojai Estijoje: pagal perkamąją galią lenkiame ir suomius
Daliai pedagogų tęsiant streiką, Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad Lietuva pagal mokytojams mokamus atlyginimus tarp regiono valstybių atrodo visai neblogai. Pasak jo, Lietuvos pedagogų situacija, vertinant atlyginimų klausimą, yra geresnė nei Estijoje.
„Lyginant vidutinius mokytojų atlyginimus, pavyzdžiui, su Estija… Mes Estiją jau dabar lenkiame: tiek pagal nominalius (atlyginimus – ELTA), tiek pagal perkamąją galią“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė ministras.
Pasak jo, Lietuvos pedagogų situacija nėra bloga net palyginus su Suomijos atveju.
„Lyginant su Suomija, į kurią dažnai norėtume lygiuotis švietime, pagal nominalius atlyginimus atsiliekame, bet pagal perkamąją galią mūsų mokytojai jau dabar uždirba daugiau nei Suomijoje“, – konstatavo G. Jakštaas.
Prieš dvi savaites prasidėjo mokytojų streikas, kuriame dalyvauja 186 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančius mokytojų. Rugsėjo 29 dieną streikuojantys mokytojai ir juos palaikantys moksleiviai taip pat pradėjo žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki pat Vyriausybės rūmų.
