Iš Nesvyžiaus jaunieji dalininkai grįžo su II laipsnio diplomu
Gegužės 16–18 dienomis Nesvyžiuje, Baltarusijoje, vyko tradicinis IX tarptautinis Michailo Sevruko vardo jaunųjų dailininkų konkursas-pleneras, į kurį buvo pakviesti ir jaunieji dailininkai iš Radviliškio dailės mokyklos. Nesvyžius – vienas iš gražiausių Baltarusijos miestų, todėl tapyti jo vaizdus – tikras malonumas.
Radviliškiui šiame konkurse plenere atstovavo Radviliškio dailės mokyklos mokinės Romena Daukšaitė ir Akvilė Geležinytė, vadovaujamos mokytojo Ramūno Dagio. Merginos varžėsi vyriausiųjų grupėje, kurioje piešė jaunieji dalininkai nuo 15 iki 17 metų.
Konkurso-plenero tema – „Nesvyžius. Pilis. XX amžiaus 20–30 metų retro.“ Apdovanojimai buvo dalijami kompozicinio peizažo ir plenerinio peizažo grupėse. Radviliškietė Akvilė Geležinytė šiame konkurse-plenere apdovanota II laipsnio diplomu kompozicijos grupėje. Žiuri, kuriame dirbo patyrę vaikų kūrybiškumo ugdymo ekspertai, žinomi Baltarusijos dailininkai, sunkiai rinko darbus nugalėtojus, nes beveik visų jaunųjų menininkų, dalyvavusių plenere-konkurse, darbai įdomus, ryškus, drąsūs.
„Vaikams tokie konkursai – nauja patirtis. Naujas miestas, nauja aplinka, dirbti reikia greitai. Konkurse dalyvavo jaunieji dailininkai iš Baltarusijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, visi piešia skirtingai, kitokios mokyklos: vienų darbai labai akademiški, mūsiškių – laisvesnio stiliaus, daugiau improvizacijosׅ“, – įspūdžiais iš Nesvyžiaus dalijosi merginas lydėjęs mokytojas Ramūnas Dagys.
Plenero-konkurso dalyvių darbai eksponuoti Nesvyžiaus rajono centrinėje bibliotekoje, o plenero dalyviams buvo sudaryta galimybė apsilankyti dailininko Michailo Sevruko (1905–1973) bute-muziejuje. Šis baltarusių tapytojas, grafikas studijavo Stepono Batoro universitete Dailės skyriuje pas Ferdinandą Ruščicą ir Liudomirą Slendzinskį. Tarpukariu buvo Vilniaus meninio gyvenimo aktyvistas, vienas iš Vilniaus dailininkų draugijos organizatorių, nuo 1936 m. – Vilniaus dailininkų kooperatyvo narys, 1937 m. – „Vilniaus grupės“ steigėjas. 1939 m. apsigyveno Nesvyžiuje, sovietmečiu persikėlė į Minską, kur mokytojavo ir gyveno iki mirties.
Konkurso-plenero organizatoriai: Nesvyžiaus rajono vykdomasis komitetas, Nesvyžiaus ideologinio darbo, kultūros ir jaunimo reikalų skyrius, Nesvyžiaus menų mokykla, Nesvyžiaus istorijos ir kraštotyros muziejus. Plenero-konkurso dalyviai padėkojo konkurso organizatoriams už svetingumą, už suteiktą galimybę kurti pasakiško grožio mieste, bendrauti ir bendradarbiauti.
