Iš Plungės krašto kilusios asmenybės – naujausios Lietuvos istorijos studijoje
„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 35 galima vadinti Plungės krašto šviesuoliais.
Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Plungės krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: signataro, verslininko Bronislovo Lubio, biomedicinos mokslų daktaro gydytojo Rimanto Benečio, dirigentų Juozo Domarko ir Stasio Domarko, habilituoto gamtos mokslų daktaro, Vilniaus universiteto profesoriaus Algirdo Jono Galdiko, dainininkės profesorės Giedrės Kaukaitės, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidento Domo Kauno, Lietuvos nacionalino muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, verslininko Justino Macijausko, Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Renato Norkaus, aktoriaus, režisieriaus Vytauto Rumšo, signataro Gedimino Vagnoriaus, džiazo muzikanto Petro Vyšniausko, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus Remigijaus Žaliūno ir kitų.
Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.
„Asmenybė yra talentingas, darbštus, pareigingas, iniciatyvus žmogus, atsidavęs savo darbui, pagarbus bendradarbiams. Savo kasdieniame darbe pelnęs žmonių pagarbą, pripažinimą ir įvertinimą“, – mano profesorius, Kalabrijos Redžo miesto Francesco Cilea konservatorijos (Italija) garbės docentas, Plungės miesto garbės pilietis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentas Stasys Domarkas. Plungės rajono Merkelių kaime gimęs, S. Domarkas dirigavo simfoniniams orkestrams Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, yra Plungėje vykstančio Mykolo Oginskio tarptautinio festivalio pradininkas, šio festivalio iniciatorius. „Sukūriau apie 50 naujų įvairių muzikinių žanrų (operos, operetės, miuziklo ir kt.) kūrinių, per 200 naujų simfoninių programų. Tai atlikau su aukštos klasės muzikantais, dainininkais. Jiems ir esu labiausiai dėkingas“, – savo darbus apibendrina dirigentas. 2008 m. jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.
Žodį „asmenybė“ apibrėžti bando ir Plungės „Saulės“ gimnazijos fizikos mokytojas metodininkas Aloyzas Lukavičius: „Asmenybe gali tapti žmogus, turintis tvirtas vertybines nuostatas, gebantis kryptingai siekti savo tikslų, atviras naujovėms ir gerbiantis kitus.“ Nuo 1983 m. Plungės krašte mokytojaujančio fiziko mokiniai apie 40 kartų tapo respublikinių fizikos olimpiadų, čempionatų, K. Baršausko konkurso nugalėtojais ir prizininkais. 2006 m. mokytojui įteikta Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ premija ir padėkos raštas už talentingų vaikų ugdymą. „Didžiausi mano pasiekimai yra mano mokinių laimėjimai. 2004 m. mano auklėtinis Donatas Majus tapo 35-osios tarptautinės fizikos olimpiados, vykusios Pohange, Pietų Korėjoje, prizininku. 2002, 2003 ir 2005 m. Donatas tris kartus tapo atviro Lietuvos fizikos čempionato nugalėtoju. Keturi mano mokiniai tapo respublikinės fizikos olimpiados laureatais, tai Pranas Lukavičius, Donatas Majus, Antanas Majus ir Eimantas Bekėža“, – vardija A. Lukavičius.
Knygoje „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ pateikiama jau 25-erius metus Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pareigas einančios Violetos Skierienės biografija. V. Skierienė su bendraautoriais parašė knygą „Plungės Palazzo Vecchio: nuo grafų Zubovų pilaitės iki bibliotekos (1846–2012)“, 2002 m. buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu, o 2013 m. išrinkta geriausia 2012 m. bibliotekos vadove. Paklausta, kokius savo darbus direktorė laiko svarbiausiais, pirmiausia ji prisimena jai patikėtas pareigas: „Didžiausiu savo darbu laikau tai, kad 2012 m. Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka įsikūrė restauruotoje XIX a. pilaitėje-laikrodinėje. Apleistas, griūvantis kultūros objektas buvo prikeltas naujam gyvenimui.“
Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.
„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių.Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.
Apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius šiai knygai tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Leidėjai rudenį išleis ir specialią anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą, kaip pažangios ekonomikos šalį, pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.
