Iš Ukmergės krašto kilusios asmenybės – naujausios Lietuvos istorijos studijoje

„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“.

Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 36 galima vadinti Ukmergės krašto šviesuoliais. Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Ukmergės krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: Lietuvos Respublikos ambasadorės Kinijoje Linos Antanavičienės, Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Elvyros Augustinavičienės, kompozitoriaus, pedagogo Jono Osvaldo Balakausko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto dekano, profesoriaus Rimanto Belevičiaus, aktoriaus, šokėjo, choreografo, režisieriaus Gyčio Ivanausko, Ukmergės „Šilo“ pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Janės Juzėnienės, žurnalisto, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėjėjo Viliaus Kavaliausko, dailininkės keramikės, Vilniaus dailės akademijos profesorės Aldonos Keturakienės, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto šokėjo, vyriausiojo choreografo Aurelijaus Liškausko, profesoriaus, habilituoto filologijos mokslų daktaro, rašytojo Henriko Zabulio, profesoriaus, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, kalbininko Zigmo Zinkevičiaus ir kitų.

Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.

„Kas yra Asmenybė? Klausimas keblus ir labiau teorinis, – svarsto Ukmergėje gimusi habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros profesorė Regina Koženiauskienė. – Mūsų aplinkoje ne tiek jau daug asmenybių. Pareigos, titulai ir vardai dar ne viskas. Mano nuomone, tai mąstantis, išmintingas, kūrybiškas, principingos elgsenos žmogus, orus ir kartu vienodai pagarbus visiems, kuklus ir taktiškas, tikrai daug pasiekęs neeiliniu talentu ir tyliu sąžiningu darbu, nesiafišuojantis, reiklus pirmiausia sau, nesustojantis ir nuolat keliantis nesavanaudiškus tikslus.“ R. Koženiauskienė parašė 10 monografijų, studijų ir vadovėlių aukštosioms mokykloms, Lietuvos ir užsienio žurnaluose paskelbė per 200 straipsnių, nuo 1999 m. su kitais autoriais kasmet rašo ir leidžia vadovėlius vidurinių mokyklų mokiniams. Už monografijas, studijas, vadovėlius aukštosioms mokykloms ir lituanistinio paveldo propagavimą pedagogei įteikta Martyno Mažvydo premija, taip pat paskirta Kalbos (Felicijos) premija, dvejus metus iš eilės – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premija.

Ukmergėje taip pat gimė geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto visuomeninis konsultantas, geologas, litologas, stratigrafas, Pabaltijo ir Podolės devono tyrėjas Vytautas Narbutas. „Svarbiausias Lietuvos pasiekimas – tai pats nepriklausomos valstybės atkūrimas, kurio reikšmės iki šiol neaptemdė atsiradusių partijų ir žmonių egoizmas, ribotumas ir tuščios ambicijos. Labai svarbus yra tikėjimas ir pasitikėjimas savo laisva dvasia, tuo tikėti kvietė mūsų vilties prezidentas Stasys Lozoraitis. Mane džiugina vis gausėjantis talentingų ir laisvų, pilietinę atsakomybę turinčių jaunų žmonių frontas. Akcijos „Darom“, ir „Misija Sibiras“, kaip ir „Baltosios pirštinės“, – tai vis ateities Lietuvos daigai. Tikiu, kad jų vis daugės“, – knygoje „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ mintimis dalijasi V. Narbutas. Svarbiausiais savo pasiekimais mokslininkas laiko mokslinių tyrimų rezultatus, paskelbtus monografijoje apie Pabaltijo ir Podolės apatinį devoną, tai, kad prisidėjo redaguojant ir sudarant „Pabaltijo litologinių-paleogeografinių žemėlapių atlasą“, kūrė Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ekologinės apsaugos programą, 1993–1998 m. organizavo ir vykdė Šiaurės Lietuvos karsto regiono ekologinį monitoringą. Svarbiausiais savo darbais mokslininkas laiko monografiją „Devono uolienų karstas ir aplinkosaugos problemos Šiaurės Lietuvoje“ ir parengtus 23 Pietų Pabaltijo devono sedimentinius paleogeografinius žemėlapius. 1996 m. už monografiją „Lietuvos geologija“ V. Narbutui įteikta Lietuvos mokslo premija.

„Pagrindinė kiekvieno žmogaus pareiga yra mylėti savo tėvynę Lietuvą ir, kiek leidžia jėgos, dirbti jos labui, – knygoje rašo jau daugiau kaip 35-erius metus Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje mokytojaujantis Jonas Rinkevičius. – Tai turi daryti ne vien pavieniai žmonės, bet ir įstaigų, organizacijų ir įmonių vadovai, žiniasklaidos, radijo, televizijos ir kitų informacijos priemonių atstovai. Jie turėtų ne blogybėmis garsinti Lietuvą, o teigiamais pavyzdžiais.“ Automobilių tema pedagogas išleido knygų, publikavo straipsnių, dalyvavo ne viename projekte, o 2009 m. jo iniciatyva Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje atidarytas technikos muziejus. J. Rinkevičius įvertintas garbingais apdovanojimais: 2007 m. jam suteiktas Lietuvos metų mokytojo vardas, 2008 m. paskirta Lietuvos metų mokytojo premija, pedagogas taip pat apdovanotas Švietimo ir mokslo, Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijų, Ukmergės rajono savivaldybės, Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos garbės ir padėkos raštais.

Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.

„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių.Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.

Specialiai knygai apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Leidėjai rudenį išleis ir anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą kaip pažangios ekonomikos šalį pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.