Iš užsienio sugrįžusi šeima džiaugiasi gyvenimu šalia Utenos

Prieš aštuonerius metus Povilas Jankauskas kartu su žmona priėmė drąsų sprendimą. Jungtinėje Karalystėje gyvenusi šeima nusprendė sugrįžti į Lietuvą ir įsikūrė… visiškai šalia Utenos. Čia jie ne tik įkūrė nuosavą verslą, bet ir džiaugiasi kokybišku gyvenimu.

Šešerius metus užsienyje gyvenusi pora į Lietuvą sugrįžo 2013-aisiais. Nors svarstė apie gyvenimą Vilniuje, Klaipėdoje ar Druskininkų kurorte, galiausiai pasirinko šalia Utenos esančius Tauragnus, o Utenoje įkūrė ir nuosavą verslą – jau ne vienerius metus gyventojus džiuginančią šeimos kepyklėlę „Vanilinis dangus“.

„Tuo metu Utenoje nieko panašaus nebuvo: pora picerijų, barų ir valgyklos. Jaukių, šeimyniškų vietų, kur žmonės galėtų ramiai pasėdėti ir atsigerti kavos, tiesiog nebuvo. Tad vieni pirmųjų Utenoje pasiūlėme kažką įdomaus“, – sako P. Jankauskas.

Verslas taip sekėsi, kad dabar įvairiais kepiniais ir kava galima pasimėgauti ne tik Utenoje, bet ir Molėtuose bei Vilniuje. Visgi net ir verslo plėtra šeimos nesuviliojo persikelti į didesnį miestą, pavyzdžiui sostinę, kurioje taip pat turi filialą. Viskas dėl to, kad gyvenimo kokybę atrado ramiame ir ežeringame Utenos krašte.

„Maždaug nuo 2011-2012 metų Utena pradėjo po truputį keistis. Turime kavinių, kino teatrą, baseiną, stiprią futbolo akademiją, krepšinio klubas neblogai žaidžia LKL lygoje. Sutvarkyti parkai, yra motokroso, lėktuvėlių modelių klubas, hipodromas, beisbolo, krepšinio, futbolo, teniso klubai. O jei nėra ką veikti, bet yra idėjų, atsiras ir žingeidžių žmonių, kurie norės tai išbandyti.

Veiklos tikrai pakanka ir ją galima sau leisti ne tik daug uždirbantiems“, – įsitikinęs P. Jankauskas.

Jis pasakoja, kad jo šeima ypač mėgsta važinėtis dviračiais. O dviračių takų – itin daug. Visgi ne visi projektai, pasak pašnekovo, yra užbaigti.

„Iki Tauragnų – vos 15 km dviračiu nuo Utenos centro, o vaizdai – labai gražūs. Su dviračiu nuvažiuoti iki tikrai faino Labės ežero užtrunka valandą. Bet dviračių tako iki jo nėra ir to tikrai trūksta. Čia yra fantastiškų apylinkių, kurias galima pamatyti, tačiau kol kas jos nėra iki galo išnaudojamos“, – sako P. Jankauskas.

Situacija prie Labės ežero greitu metu gali keistis. Utenos rajono savivaldybė šiemet dalyvauja jau aštuntą kartą organizuojamame konkurse „Išmanusis miestas“, kuriame ieškos sprendimų ir teritorijai Labės ežero parke.

„Labės parkas yra labai dėkinga vieta. Tiek Tauragnų, tiek Labės ežeras yra įduboje, kur beveik nėra gyvenamųjų namų. Pritraukus turistų, atsirastų erdvės ir vietiniams žmonėms kuo nors užsiimti.

Tauragnai yra bendruomeniški ir mėgstantys kultūrą. Atsiradus daugiau lankytojų, čia būtų galima ne tik išsimaudyti ežere ar išsikepti šašlyką. Vietiniai labai mėgsta tautodailę, taip pat galėtų pasiūlyti medaus, sūrio, rankdarbių ar kitų veiklų“, – įsitikinęs P. Jankauskas.

Jis pasakoja, kad atsinaujinimas matomas ne tik Tauragnuose, bet ir pačioje Utenoje. Nuo 2013-ųjų, kai atsikraustė į šį kraštą, jame renovuota ar pastatyta daug naujų gyvenamųjų būstų, atsirado naujų tinklinių ir privačių kepyklėlių, taip pat kavinės ir restoranai. Gerėjantis gyvenimas pritraukia ir daugiau jaunų šeimų.

„Žinau, kad yra į Tauragnus iš užsienio sugrįžusi šeima, ji užsiima statybomis. Yra ir į Uteną iš užsienio sugrįžusių šeimų. Taip pat yra atvykusių užsieniečių, kurie čia įkūrė ūkius ar užsiima kitomis veiklomis. Miestas galėtų daugiau kalbėti apie tai, kodėl jaunos šeimos renkasi Uteną – čia yra viskas geram gyvenimui: mokyklos ir darželiai naujinami, juose, ne taip, kaip didmiesčiuose, yra nemažai laisvų vietų. Yra ir darbo galimybių.

Turime kepyklėlę Vilniuje, todėl važinėdamas į sostinę ir atgal dažnai matau, kaip rytais iš Vilniaus į Uteną važiuoja įvairių čia veikiančių įmonių automobiliai, vakare jie traukia atgal į Vilnių. Įsivaizduokite, jeigu bent dalis tokių žmonių persikraustytų gyventi į Uteną, – kaip jiems palengvėtų gyvenimas. Čia yra ir viskas, ko reikia šeimoms, ir gerus atlyginimus siūlančių darboviečių. Ir Utenoje galima uždirbti 2 tūkst. eurų per mėnesį. Aplink – gamta, o kiti miestai pasiekiami ranka. Trūksta tik gero viešbučio ir apžvalgos rato“, – sako P. Jankauskas.