Iš Vilniaus knygų mugės su įspūdžiais ir gražia dovana
Vasario 22 d. Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“ duris atvėrė 19-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Kaip ir kasmet, susitikti su bičiuliais, pabendrauti su rašytojais, pavartyti ir nusipirkti dar spaustuvės dažais kvepiančias knygas, sudalyvauti įdomiose veiklose, važiuoja Zarasų viešosios bibliotekos kolektyvas. Tačiau šis kartas buvo ypatingas ir įsimintinas. Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės Jolitos Steponaitienės teikimu, Vilniaus knygų mugės 2018 m. organizatorių ir Encyclopaedia Britannica atstovų iniciatyva, atkurtos Valstybės šimtmečio proga, Zarasų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai buvo padovanotas Encyclopaedia Britannica rinkinys. Su šia reikšminga nominacija, kuri buvo įteikta vienintelei Zarasų viešajai bibliotekai, sveikino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ir kitų bibliotekų vadovai, bibliotekininkai ir draugai.
Šių metų Vilniaus knygų mugės tema – „SKAITAU LIETUVĄ – SKAITAU PASAULĮ“. Pasak organizatorių, pasirinkta tema atveria daugybę galimybių skaitymą matyti kaip kūrybos veiksmą, nuolatinę prasmės paiešką. Keturias dienas truksianti knygos šventė kvietė drąsiai atrasti ir skaityti šimtmečio Lietuvą, kaip atvirą bei gyvą tekstą, kurio prasmė priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. „Jeigu skaitai ir pažįsti Lietuvą, reiškia tu skaitai ir pažįsti pasaulį, supranti Lietuvą kaip pasaulio dalį“, – tokiais žodžiais Vilniaus knygų mugę atidarė jos globėja, prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson knygų mugę, kaip kažkas taikliai pajuokavo, pavadino Lietuvos skaitymo atlaidais, skaitymo kultūros metų renginiu, vienu iškiliausiu ir reikšmingiausiu kultūros įvykiu Lietuvoje.
Šiemet knygų mugė užpildė visas erdves, programoje numatyta 370 dalyvių iš 9 pasaulio šalių, daugiau nei 560 renginių ir susitikimų. Bibliotekų erdvėje viešosios bibliotekos kvietė mugės svečius apsilankyti literatūrinėje vaistinėje, kurioje galėjo išsirinkti knygą nuo peršalimo ir ilgesio; roko skaitykloje – apžiūrėti patefoną su senosiomis vinilo plokštelėmis, pasiklausyti roko muzikos. Visų dėmesį patraukė intriguojantis kvepiančių knygų salonas. Galima buvo užuosti koks kvapas slypi M. Prousto kūriniuose, kaip kvepia T. Shaho „Kalifo rūmų“ menės, kodėl toks svaigus moters bučinio aromatas P. Coelho „Alchemike“. Interaktyvioje edukacinėje erdvėje lankytojai susipažino su robotikos mokslu, mokėsi juos valdyti ir galėjo net dalyvauti jų varžybose. Visų dėmesį patraukė interaktyvus Aukštaitijos etnokilimas, kuris supažindina su įdomiausiais kultūriniais objektais ir jų mitais. Bibliotekininkai dalinosi žiniomis apie knygrišių ir restauratorių darbo ypatumus, kvietė sukurti unikalaus, savo dizaino užrašų knygeles.
Spalvinga programa laukė knygų šalies studijoje, kurioje su įvairiais lietuvių rašytojais ir iliustratoriais vyko kūrybinės dirbtuvės. Kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“ su grafike, knygų dailininke Sigute Chlebinskaite, mugės svečiai mokėsi popieriaus gaminimo, knygos įrišimo būdų, iliustravimo technikų. Vaikų literatūros erdvėje vyko teatralizuoti edukaciniai renginiai, kūrybiniai vaikų literatūros skaitymai, knygų vaikams pristatymai, žaidimai.
O kur dar garsių Lietuvos ir užsienio dailininkų, knygų iliustruotojų, fotografų parodos, vaizdo ir garso instaliacijos; speciali erdvė muzikos mylėtojams, kurioje galima pasiklausyti nuo hiphopo iki klasikinės, nuo roko iki folkloro, lankytojus kvietė bendrauti su žymiausiais šalies atlikėjais, klausytis gyvo garso koncertų. Nuo knygų gausos ir žmonių minios svaigo net galva, tačiau maloniai pabendravę su mylimais rašytojais, gavę jų autografus, sudalyvavę įvairiose programose, įsigiję vieną kitą knygą, o svarbiausia – gavę tokį didį apdovanojimą šimtmečio proga, laimingi grįžome namo.
