Įsibėgėjo Vilniaus senamiesčio balkonų atnaujinimo vajus

Ilgą laiką Vilniaus Senamiesčio gyventojams ir jo svečiams rūpesčių kėlusi pasenusių balkonų problema pradėta aktyviai spręsti. Per praėjusius metus pastatų administravimo įmonių grupei „Civinity“ priklausanti bendrovė „Senamiesčio ūkis“ atnaujinto apie 10 kartų daugiau balkonų nei ankstesniais metais. Senamiestyje esančių pastatų savininkus renovuoti senuosius balkonus paskatino Vilniaus miesto savivaldybės numatyta dalinio kompensavimo tvarka.

„Per praėjusius metus atnaujinę apie 50 balkonų Vilniaus senamiestyje, panašų skaičių tikimės sutvarkyti ir per šiuos metus. Gyventojai aktyviai naudojasi atsiradusia galimybe gauti dalinį finansavimą ir sutvarkyti prastos būklės balkonus. Senamiesčio apsaugos zonoje esančio pastato balkono renovacija yra palyginti brangus ir sudėtingas procesas, galintis kainuoti nuo 3 iki 6 tūkst. eurų“, – teigia „Senamiesčio ūkio“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Įvertinusi projektą, Savivaldybės įmonė „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ kompensuoja nuo 40 iki 50 proc. darbų sumos, reikalingos autentiškai istorinių pastatų balkonų išvaizdai atkurti.

„Šiemet Senamiesčio avarinės būklės balkonų renovacijai savivaldybė planuoja skirti apie 41 tūkst. eurų. Praėjusiais metais buvo sutvarkyti 66 avariniai balkonai, iš viso atnaujinta 13 daugiabučių gyvenamųjų namų fasadų. Vien per pavasarį, pradiniame etape, planuojama atnaujinti aštuonis Senamiesčio daugiabučių fasadus. Daugiausiai daugiabučių namų fasadų buvo atnaujinta Gedimino pr. ir Vilniaus gatvėje, taip pat Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijose“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas Tauras Varenbergas.

Senamiestyje esančių istorinių pastatų atnaujinimui taikomi itin griežti reikalavimai, todėl vieno balkono renovacijos procesas gali trukti iki pusės metų: projekto parengimas ir derinimas užima apie 3-4 mėnesius, rangovo pasirinkimas ir statybos darbai – dar 1-2 mėnesius.

Vilniaus istorinis centras įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Nemaža dalis čia esančių pastatų priskiriami nekilnojamajam kultūros paveldui, kitiems galioja Senamiesčio apsaugos zonos taisyklės. Nusprendus atnaujinti tokių pastatų fasado elementus, reikia parengti atitinkamą projektą ir jį suderinti su Kultūros paveldo centru, pasirinkti atitinkamą kvalifikaciją turintį statybų rangovą.

„Renovuoti balkonus Senamiestyje gali ne visi, o tik įmonės, turinčios leidimą dirbti kultūrinio paveldo zonoje ir atlikti šio tipo darbus. Renovuojant balkoną turi būti naudojamos autentiškos medžiagos, atkuriami unikalūs architektūriniai elementai, taip pat užtikrinama darbų kokybė ir ilgaamžiškumas“, – sako K. Vanagas.

Dėmesio balkonams nebuvo skiriama kelis dešimtmečius, todėl aktyviai vykstanti Senamiesčio balkonų renovacija ne tik prisideda prie geresnės estetinės istorinių pastatų išvaizdos, bet ir didesnio gyventojų bei praeivių saugumo. Remiantis Savivaldybės pateikiama informacija, Senamiestyje ir jo apsaugos zonose šiuo metu yra apie 1800 balkonų ir apie 130 fasadų kuriuos reikia remontuoti.