Įsigydami vaistus pacientai permokėjo 27 mln. eurų
Jei įsigydami kardiologinius kompensuojamuosius vaistus, žmonės rinktųsi tokius pačius tik pigesnius vaistus, jie galėtų sutaupyti – išleistų vidutiniškai 6 kartus mažiau, t.y. visi kartu sutaupytų 27 mln. eurų visos Lietuvos mastu. Pernai šių vaistų priemokoms jie išleido 33 mln. eurų, kai galėjo išleisti 6 mln. eurų. Tai reiškia, kad šiuos pinigus jie būtų galėję panaudoti kitoms savo reikmėms ir išleisti prasmingiau, nes už vaistus galima ir nepermokėti.
Tai parodė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikti skaičiavimai, analizuojant 2014 metų mūsų šalies gyventojų vaistų vartojimo ypatumus.
VLK direktoriaus pavaduotojos Neringos Bernotienės teigimu, pacientams svarbu žinoti, kad gydo ne vaisto pakuotė, o veiklioji medžiaga, todėl svarbu rinktis vaistus su mažesnėmis priemokomis.
„Deja, žmones neskuba to daryti. Jie renkasi vaistus su didesne priemoka, pagal gamintojo pavadinimą, nepaisant to, kad gydo ne pakuotė, tablečių spalva, o vaisto veiklioji medžiaga. Kartais būna ir tokių atvejų, kai išrašydamas receptą gydytojas ant atskiro lapelio parašo konkretų vaisto pavadinimą, kurį pacientas turi įsigyti, o šis nebūtinai yra su mažiausia priemoka. Žmonėms svarbu žinoti, kad jie turi galimybę pasirinkti“, – sako N. Bernotienė.
Anot N. Bernotienės, vaistus reikia vartoti racionaliai, pasitarus su gydytoju ir vaistininku, o išmintinga rinktis tuos, kurių priemoka yra mažesnė, taip kaip daro švedai ar vokiečiai, bei taip taupyti savo pinigus.
„Pavyzdžiui, iš viso per 2014 metus pacientai sumokėjo 52 mln. eurų priemokų. Tai reiškia, kad jie sumokėjo penktadalį visų kompensuojamųjų vaistų pardavimo kainos. Taip nebūtų, jei žmonės neskubėtų rinktis vaistų su didžiausiomis priemokomis“, – sako N. Bernotienė.
Šiuo metu Lietuvoje 1,2 mln. pacientų, t.y. 40 proc. gyventojų, vartoja kompensuojamuosius vaistus. Vaistų vartojimo tendencijos pastaraisiais metais nesikeičia. Daugiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų išleidžiama gydyti hipertenzijai (36,6 mln. Eur), antrojo tipo cukriniam diabetui (19,1 mln. Eur), šizofrenijai (8,8 mln. Eur), paveldėtai VIII veiksnio stokai (8,5 mln. Eur), astmai (8,4 mln. Eur), išsėtinei sklerozei (8,1 mln. Eur), lėtinei mieloleukemijai (6,4 mln. Eur), inkstų vėžio (6,1 mln. Eur) ir glaukomai (5,7 mln. Eur) gydyti.
Na, o pacientai daugiausiai priemokų sumoka už vaistus širdies kraujagyslių ligoms gydyti. 2014 m. vidutinė paciento mokama priemoka sudarė apie 4,4 eurų, vidutinė PSDF išlaidų suma vienam kompensuojamųjų vaistų receptui – 17,2 eurų. Lietuvoje vaistai yra kompensuojami 100, 90, 80 ir 50 procentų nuo bazinės vaisto kainos.
Šiais metais vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti numatyta 214 mln. eurų, t.y. 7 proc. daugiau, nei 2014 metais. Inovatyvių vaistų kompensavimui skirta 5,8 mln. eurų.
