Išleistas pirmasis „Dzūkų kalendorius”
Asociacija „Vilniaus dzūkuliai” išleido „Dzūkų kalendorių 2018”. Tai – pirmasis tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje. Pasak šio kalendoriaus sumanytojo ir sudarytojo Juozo Žitkausko, leidinys skirtas dzūkams ir tiems, kuriems miela Dzūkija. Žmonėms, kurie nori dar labiau pažinti šį regioną, iš čia kilusius žmones, žvilgtelėti į jos praeitį bei ateitį. Taip pat išmokti arba prisiminti gražią dzūkų šneką, kuri su kiekviena diena ne savo noru vis labiau traukiasi į pašalius.
„Dzūkų kalendorus 2018” – funkcionalus leidinys, kurį bus galima pasikabinti ant sienos ir mėgautis ištisus metus. Visa informacinė – tekstinė kalendoriaus dalis parengta dzūkų tarme (išskyrus dzūkiškų žodžių atitikmenis bendrine kalba).
Kiekvienam mėnesiui skirta po du puslapius. Pirmąjį (viršutinį) užima fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus fotografijos, antrąjį – tekstinė-informacinė dalis. Išmaniai ir gan aiškiai dailininko-maketuotojo Justo Kundroto makete bus galima susipažinti su dauguma dzūkų kultūros, mokslo, švietimo, sporto, politikos ir kitų specialybių žmonių, kuriems 2018–ieji – jubiliejiniai metai. Besilankantiems Dzūkijoje, parengtas svarbiausių čia vykstančių renginių kalendorius.
Kalendoriuje, bendradarbiaujanti su Lietuvių kalbos instituto kalbininke dr. Asta Leskauskaite, pateikiama per 150 pačių gryniausių dzūkiškų žodžių, kurie neturi nieko panašaus su kitų kalbų žodžiais. Kaip antai: roc, stalapalė, knyvė, rumbė, palietė, šabaldocis, varnarugis, lapukė, šiūlycis, rantauc ir pan. Vyresnio amžiaus šeimininkės galės prisiminti, o jaunesnio – išmokti kaip pasigaminti dzūkiškų patiekalų „Maciukas”, „Bulbinė stacokė”, „Šyršių medus”, „Saldzienis” ir kt. Patiekalų aprašymus kalendoriui parengė žinoma etnologė Nijolė Marcinkevičienė.
V. Daraškevičiaus nuotraukos mus nukelia į įvairius Dzūkijos laikotarpius, siekia net XX a. 8-ąjį dešimtmetį. Simboliška, kad „Dzūkų kalendoriaus 2018” fotografijų dalį pradedame Vilniumi (jis yra ant viršelio), o baigiame Trakais (gruodžio mėn.). Iki šiol vis dar yra abejojančių dėl mūsų sostinės priklausymo Dzūkijos regionui. Kitos nuotraukos mus nuves iki Alytaus, Kapčiamiesčio, Pivašiūnų, Perlojos, Mardasavo, Merkinės, Rudaminos (Lazdijų r.), Punsko, Balbieriškio. Jos primins, kad Pivašiūnuose 1907-1927 m. klebonavo Vasario 16-osios akto signataras Alfonsas Petrulis, o Perloja kitais metais švęs savo 640-metį. Balandžio mėnesio nuotrauka byloja apie dailininką Vytautą Kasiulį, gimusį Simne, o iš lapkričio mėnesio žvelgia rašytojas Romas Sadauskas – vienas svarbiausių šiandienos ir dzūkiškai rašančių rašytojų.
Taigi, kalendorius bus naudingas žinantiems, bet primiršusiems bei tiems, kurie nori plačiau sužinoti apie Dzūkiją.
Lapkričio 7 d. 18 val. jis bus pristatymas Vilniaus mokytojų namuose. Dalyvaus: kalendoriaus sudarytojas J. Žitkauskas, fotomenininkas V. Daraškevičius, kalbininkė dr. Vilija Ragaišienė, etnologė N. Marcinkevičienė, dailininkas – maketuotojas J. Kundrotas, poetas Rimvydas Stankevčius ir kt. Dainuos folkloro ansamblis „Vilniaus dzūkuliai” (vad. Daiva Steponavičienė-Rugiaveidė), gros Perlojos kaimo kapela (vad. Irena Stoškienė).
