Išorinių baterijų pirkimo gidas: kurių neimti į lėktuvą ir su kokiomis neliksite „ant ledo“ blogiausiu metu?

Vienu metu nustojus veikti piniginei, lėktuvo bilietui, viešbučio rezervacijos kortelei ir žemėlapiui, kelionė akimirksniu taptų katastrofa. Deja, šiais laikais tai gali nutikti tiesiog išsekus visus šiuos daiktus atstojančio išmaniojo telefono akumuliatoriui. Keliaujant nuo to apsaugoti gali išorinės baterijos, tačiau labai svarbu neprašauti su jų talpa, jungtimis, atsparumu ir įvairiomis papildomomis funkcijomis. „Telia“ pateikia trumpą gidą, kaip išsirinkti tinkamą nešiojamą kroviklį kelionei.

„Paprastai, renkantis išorinę bateriją internete ar fizinėje parduotuvėje, akys raibsta nuo pasirinkimo gausos, todėl gali kilti pagunda išsirinkti tiesiog pigiausią arba dailiausią variantą. Vis dėlto taip rizikuojama, kad nešiojamas įkroviklis paves pačiu blogiausiu metu, o galbūt netgi bus sulaikytas oro uoste. Gera žinia, jog tinkamai nusistačius prioritetus šio išmaniojo telefono aksesuaro pasirinkimas tampa kur kas paprastesnis“, – teigia „Telia“ išorinių baterijų kategorijos vadovė Asta Aukštaitė.

1. Talpa

Pasak A. Aukštaitės, išmaniųjų telefonų baterijos per pastaruosius penkerius metus juntamai ūgtelėjo, todėl jiems reikia ir talpesnių, nei anksčiau, nešiojamų įkroviklių. Vidutinio „iPhone“ akumuliatorius šiandien yra maždaug 3500 mAh, o „Android“ išmaniojo – 5000 mAh talpos, tuo metu išorinių baterijų talpa paprastai siekia 5000 mAh, 10000 mAh, 20000 mAh ir daugiau.

„Matydami šias skaitines išraiškas, daugelis klientų mano, jog 10000 mAh išorinės baterijos pakaks dviem „Android“ arba maždaug trims „iPhone“ telefonų įkrovimams. Tačiau tai yra mitas, nes dėl krovimo metu įvykstančių nuostolių daugelio išorinių baterijų efektyvumas svyruoja 50–60 proc. ribose. Kitaip tariant, su 10000 mAh talpos krovikliu „Android“ išmanųjį įkrausime vos vieną, o „iPhone“ – pusantro karto“, – aiškina pašnekovė. 

Dėl šios priežasties vykstant į poilsinę kelionę ar savaitgaliui prie jūros pakaks jau minėtos 10000 mAh talpos, tačiau ruošiantis kopti į kalnus ar stovyklauti gamtoje verta pasidairyti į 20000 mAh ar net talpesnes išorines baterijas. Tiesa, planuojant skristi lėktuvu, „Telia“ specialistė rekomenduoja nesirinkti didesnių, nei 27000 mAh, nešiojamų kroviklių, nes jų gabenimą draudžia Tarptautinė oro transporto asociacija, bei primena, kad išorines baterijas galima skraidinti tik rankiniame bagaže.

2. Jungtys

Dar vienas svarbus išorinių baterijų pasirinkimo kriterijus yra jų turimos jungtys. Kitų metų pabaigoje įsigaliosiantys ES reikalavimai įpareigos visus išmaniųjų telefonų, planšečių ir kamerų gamintojus pereiti prie USB-C standarto, todėl verta pasitikrinti, ar bent vieną tokią jungtį turi perkama išorinė baterija.

„Dauguma pigesnių nešiojamų baterijų vis dar naudoja senąsias USB-A jungtis, tad jei savo išmanųjį įpratote krauti į kroviklį kišdami USB-C kištuką, tai gali sudaryti nepatogumų. Taip pat vertėtų pasitikrinti, kokia jungtis bus naudojama pačios išorinės baterijos įkrovimui. Vis dar nemažai naujų šios kategorijos produktų įkraunami naudojant iš išmaniųjų rinkos jau beveik galutinai pasitraukusį „Micro-USB“ kištuką, tad nenorint į kelionę imti papildomo bei daugiau niekam nepanaudojamo kabelio reikėtų rinktis ne tik USB-C jungtį turintį, bet ir per ją įkraunamą kroviklį“, – pataria A. Aukštaitė.

3. Krovimo greitis

Nors dažniausiai vartotojams rūpi, kiek kartų išorinė baterija galės įkrauti jų išmaniuosius įrenginius, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip greitai ji galės atlikti šį darbą. Paprastai tai nusako kroviklio specifikacijose vatais (W) žymima galia. Norint, kad kelionėje telefono krovimas neprailgtų, rekomenduojama rinktis bent 18W galios įkroviklį, o planuojant krauti nešiojamus kompiuterius ar didesnes planšetes geriausia paieškoti 45W ar bent 30W išorinių baterijų.

4. Atsparumas 

Per atostogas ketinant nerti į nuotykius gamtoje, svarbu įsitikinti, kad juos galės atlaikyti ir išorinė baterija. Kaip ir išmaniųjų telefonų atvejų, jų atsparumą nusako IP sertifikatas, kurio pirmas skaičius nurodo apsaugą nuo dulkių, o antrasis – nuo vandens.

„Telia“ atstovės teigimu, tam, kad išsiruošus į žygį nešiojamas įkroviklis „nepasiduotų“ jau po pirmo stipresnio lietaus, reikėtų dairytis į bent IP65 žymėjimą turinčius gaminius, tačiau plaukiant baidarėmis ar planuojant kitas vandens pramogas geriausia rinktis atsitiktinį panardinimą 1 m gylyje atlaikančias IP67 ar netgi dar atsparesnes IP68 išorines baterijas.

5. Papildomas funkcionalumas

Be įprastos misijos kai kurios išorinės baterijos gali nudžiuginti naudingu papildomu funkcionalumu ar netgi galimybe atstoti įvairius kitus įrenginius. Pavyzdžiui, dauguma didesnės talpos nešiojamų kroviklių turi žibintuvėlį, kuris gali praversti naktiniame žygyje ar namuose dingus elektrai. Taip pat rinką pasiekia vis daugiau belaidį įkrovimą palaikančių išorinių baterijų, leidžiančių su savimi nesinešioti įkrovimo laidų bei patogiai krauti išmaniuosius laikrodžius ir belaides ausines.

„Tarp įdomesnių funkcionalumų galima paminėti krovimą saulės energija. Dalis „Telia“ parduodamų „Sandberg“ nešiojamų kroviklių turi integruotą saulės elementų skydelį, kuris veikia kaip atsarginis energijos šaltinis neturint prieigos prie elektros lizdo. Tai nėra labai efektyvus krovimo būdas, tačiau jis gali išgelbėti pasiklydus miške ar pamiršus pasikrauti išorinę bateriją. Rinkoje taip pat egzistuoja produktų, kurie gali ne tik įkrauti išmanųjį, tačiau ir žiemą padėti užvesti automobilį, išsekus jo akumuliatoriui“, – originalias funkcijas vardina „Telia“ išorinių baterijų ekspertė.