Įspūdžiai iš Kernavės

2004 metais Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą, tačiau tikriausiai kiekvienas lietuvis Kernavę sieja su vienu svarbiausių valstybingumo simboliu – pagoniškosios Lietuvos sostine.

Labai norėjau savo auklėtiniams parodyti, kas gi ta Kernavė, kuo ji ypatinga. Nors šis laikas atrodė pats tinkamiausias – tarp dviejų Lietuvai svarbiausių istorinių datų, tačiau diena kelionei nebuvo itin palanki. Bet svarbu ne oras…

Kernavės archeologinės vietovės muziejuje mūsų laukė jau užsakyta edukacinė veikla „Kelionė į Kernavės priešistorę“. Mieloje aplinkoje mokiniai susipažino su su pirmaisiais medžioklės ir žvejybos įrankiais, galėjo „pačiupinėti“ tikrą lanką, titnagą, įvairius strėlių antgalius, apžiūrėti iš odos ir kailio drabužius. Kartais reikėdavo pasukti galvas, kad įmintume, kaip galėjo žmonės išsivirti viralo (panašaus į sriubą), pasisiūti drabužių.

O paskui – visi sulindome į tokią nedidelę palapinę (o pasirodo, dar net ir vietos liko), vaikai bandė įsivaizduoti archeologų darbą – kasinėdami, o rastas senienas tyrinėti, kuriam amžiui jos priklauso.

Po edukacinės veiklos mūsų dar laukė paroda, skirta muziejaus įkūrėjui J.Šiaučiūnui ir 3 didelės ekspozicinės salės: čia susipažinome su istorine Kernavės vietove, jos priešistore ir vidurmažiais. Apie visa tai pasakoja ne tik daugybė senovę menančių eksponatų, bet ir terminaluose visiems  lankytojams pateikta  įdomi ir išsami medžiaga.

Iš apžvalgos aikštelės atsivėrė tikrasis Kernavės grožis… Vaikai staigiai sugebėjo užsikepurnoti ir apžvelgti vietovę dar ir  nuo kito piliakalnio.

Nežinau, kiek įspūdžių  ir žinių išliks šeštokų galvytėse, tačiau aš labai džiaugiuosi, kad jų „mokinio krepšelis“ tikrai papilnėjo.