Išrinkti šalies etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio etalonai
2016 m. kovo 22 d. Aplinkos ministerijos salėje aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas apdovanojo Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atrankos konkurso nugalėtojus. Konkursas parodė, pasak ministro, kad regionuose daroma labai daug gražių darbų, tik dar per mažai jie garsinami. Vietos bendruomenių iniciatyvos ir pastangos kartais svarbesnės nei ES parama, nes pasiekiama įspūdingų rezultatų.
Šį konkursą organizavo Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Etninės kultūros globos taryba. Juo siekta išrinkti vietoves, geriausiai atspindinčias Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos – prigimtinę savastį.
Konkursui buvo pateiktos 33 paraiškos – vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, muziejų, savivaldybių administracijų, valstybinių parkų direkcijų. Vertinimo komisijai, kaip sakė jos pirmininkas, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, buvo nelengva išrinkti laureatus, nes konkurse dalyvavusios teritorijos labai skyrėsi ir dydžiu, ir sutvarkymo lygiu.
Daugiausia paraiškų pateikė aukštaičiai ir žemaičiai, todėl iš šių regionų buvo atrinkta net po keturias išskirtines teritorijas. Nors regioninės autentikos bene daugiausia yra išlaikę dzūkai, jie pateikė tik tris paraiškas. Komisija, pasitelkusi žinomus šalies kultūros ir kraštovaizdžio specialistus, iš regionuose atrinktų laureatų išskyrė geriausius.
Vietove geriausiai atspindinčia savitus Aukštaitijos regiono kraštovaizdžio bruožus pripažintas Kleboniškių gatvinis kaimas ir jo apylinkės Radviliškio rajone. Įteikti prizai: elektrinis pjūklas, padėkos raštas, knygos.