Iššūkis pedagogui: kaip atpažinti ir lavinti gabius vaikus?
Kiekvienais mokslo metais vienam mokytojui tenka dirbti su daugybe moksleivių, todėl pastebėti išskirtinius mokinio gabumus tampa nepaprastai sudėtinga, tačiau vertinga. Leonas Narkevičius, turintis daugiau nei 30 metų pedagoginio darbo patirtį ir prieš 17 metų specialiai gabiems matematikai vaikams įkūręs matematikos mokyklą „Delta“, įsitikinęs, jog tinkamai įvertinus vaiko gabumus ir sukūrus palankias sąlygas galima padėti gabiam mokiniui atsiskleisti.
„Kaip gėlė negali tinkamai augti nederlingose žemėse, taip ir gabus vaikas negali pilnavertiškai vystytis aplinkoje, kurioje neranda atsakymų į jam rūpimus klausimus. Žingeidumas, neįprasti atradimai, kūrybiški sprendimai – tai tik keli gabaus vaiko bruožai, kuriuos pastebėjęs mokytojas turėtų kuo kryptingiau lavinti. Svarbu suteikti mokiniui tiek naujos medžiagos, kiek jis nori ir pajėgia priimti. Reikia nuolat pateikti šiek tiek sudėtingesnes, bet „įkandamas“ užduotis. Taip moksleivis turės galimybę pajusti kūrybos džiaugsmą ir pasitenkinimą, kad sugebėjo įveikti naują iššūkį“, – teigia Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas ekspertas ir mokyklos „Delta“ įkūrėjas Leonas Narkevičius.
Nors mokytojo profesinio pasirengimo darbui su vaikais reikalavimai yra aprobuoti Švietimo ir mokslo ministerijos, tačiau be to labai svarbu, kad pedagogas mylėtų savo darbą, būtų savo mokomosios srities specialistu ir, visų svarbiausia, kad sugebėtų moksleivį palaikyti morališkai ir įkvėptų tikėjimą savo gabumais. Moksleivis, matydamas puikų pavyzdį prieš akis, t. y. mokytoją, kuris dega noru sudominti savo disciplina, greičiau susidomės mokomu dalyku, o paragintas to paties mokytojo – atras ir norą įveikti vis didesnius iššūkius. Taip pamažu mokiniai savo noru ir su dideliu džiaugsmu pradeda varžytis konkursuose ir olimpiadose, neretai po to savo profesinį kelią ima sieti su pamilta disciplina.
Mokytojai savo dėmesį į gabius moksleivius labiausiai turi sutelkti jų ankstyvojoje paauglystėje, kuomet noras būti „tokiu kaip visi“ yra svarbesnis, nei asmeninis tobulėjimas. Kai kurie ypatingų mokymosi gabumų turintys vaikai, norėdami pritapti prie bendraamžių, greitai gali mesti ilgai mintą kelią link puikių rezultatų, todėl, pasak L. Narkevičiaus, mokytojui labai svarbu tokiu asmenybės formavimosi metu atrasti priėjimą prie moksleivio, būti kantriu, išmokyti ir įtikinti vaiką, kad galima suderinti kelis poreikius vienu metu.
Mokymosi procese labai svarbus yra pedagogų ir jų mokinių tėvų tarpusavio santykis – rezultatai visuomet geresni, kai tėvai pedagogais pasitiki. Visgi dažnai mokytojams iššūkiu tampa tie tėvai, kurie puoselėja per didelius lūkesčius, nes įsivaizduoja, jog jų vaikas yra pats talentingiausias, todėl jis būtinai turi visur pirmauti. Nepatenkinti vaiko rezultatais, tėvai dažnai daro „meškos paslaugą“, nes dėl nepasisekimo ima kaltinti aplinkybes: mokytojus, kad suteikė per mažai žinių, olimpiadų organizatorius, kad užduotis paruošė netinkamas, mokyklą, kad į darbą priima nekvalifikuotus pedagogus ir t. t. Tėvams būtina suvokti, kad keldami per didelius reikalavimus tik apsunkina padėtį: tiek mokytojai, tiek vaikai jaučiasi įsprausti į kampą ir patiria nuolatinę įtampą, todėl išpildyti lūkesčius tampa dar sudėtingiau.
1999 metais įsteigta šeštadieninė matematikos mokykla „Delta“ ugdo 2–8 klasių moksleivių gabumus. Kasmet „Deltos“ mokiniai parsiveža medalius iš tarptautinių olimpiadų, iškovoja prizines vietas respublikinėse olimpiadose ir konkursuose, būdami 9–12 klasėse dažnai parsiveža medalius iš tarptautinių olimpiadų, o absolventai išvyksta studijuoti į garsiausius pasaulio universitetus (Kembridžą, Oksfordą ir kt.). Nuo 2005 m. tėvų pageidavimu mokykloje moksleiviai mokomi ir anglų kalbos. Šiuo metu mokykla veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
