Ištikus infarktui – kiekviena minutė yra aukso vertės

Lietuvos širdies asociacija (LŠA) šių metų gruodžio 7-13 dienomis jau šeštąjį kartą skelbia Miokardo infarkto prevencinę savaitę. Šių metų iniciatyvos pavadinimas yra „Auksinės valandos“.

Šiai iniciatyvai pritaria ir Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologai, vadovaujami Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės kardiologijos skyriaus vedėjos Aušros Dambrauskaitės.

Informaciją apie renginius, skirtus Miokardo infarkto prevencinei savaitei, rasite heart.lt svetainėje.

Sergamumas ir mirštamumas širdies ir kraujagyslių ligomis

Lietuvos širdies asociacija skatina visuomenę atsakingiau žvelgti į širdies ir kraujagyslių ligų problemas.

Širdies ir kraujagylių ligas (ŠKL) dažnai lemia koreguojami rizikos veiksniai tokie kaip – žalingi įpročiai, netaisyklinga mityba ar mažas fizinis aktyvumas, nuolatinis stresas. Laiku pritaikius prevencines priemones širdies ligų galime išvengti, o ištikus miokardo infarktui svarbiausia laiku kreiptis pagalbos į medikus.

Kiekvienais metais pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 16,7 mln. žmonių. 2015 m. spalio mėn. pristatyti Europos sergamumo ŠKL epidemiologiniai tyrimo duomenys atskleidė, kad ŠKL yra pagrindinė mirties priežastis, sąlygojanti 45% visų arba daugiau nei 4 milijonų mirčių per metus. Išeminė širdies liga yra pagrindinė mirties priežastis, dėl kurios miršta 19% vyrų ir 20% moterų, ir tai yra gerokai daugiau nei moterų mirštančių nuo krūties (2%) arba vyrų, mirštančių dėl plaučio vėžio (6%). Minėtas tyrimas taip pat atskleidė, kad 28 Europos šalių vidutinė gyvenimo trukmė siekė 80,6 m.: 83,3 m. moterims ir 77,8 m. vyrams. Mažiausia vyrų vidutinė gyvenimo trukmė – 68,5 m. fiksuota Lietuvoje, didžiausia Italijoje – 80,3 m. Per analizuojamą 2003 – 2013 m. laikotarpį vyrų vidutinės gyvenimo trukmės pokytis (padidėjimas) mažiausias buvo Lietuvoje – 2,1 m., didžiausias Estijoje – 6,4 metų.

Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – vienas didžiausių Europoje, daugiau nei du kartus viršijantis Europos Sąjungos vidurkį. 2014 metais Lietuvoje iš viso mirė 40 252 gyventojų, iš jų net 56 proc. nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tuo tarpu pasaulio vidurkis – apie 29 proc. Šios ligos 2014 m. buvo 47 proc. Lietuvos vyrų ir 64,9 proc. moterų mirčių priežastis. Vyrai kraujotakos sistemos ligomis pradeda sirgti maždaug 10 metų anksčiau nei moterys, todėl darbingo amžiaus vyrų miršta beveik triskart daugiau negu šio amžiaus moterų. Moterų mirtingumas dramatiškai padidėja po menopauzės ir pralenkia vyrų mirtingumą.

Kasmet Lietuvos ligoninėse gydomi daugiau kaip 7 tūkstančiai miokardo infarktu sergančių pacientų.

Kiekvieną dieną miokardo infarktas Lietuvoje ištinka apie 20 žmonių, 3 iš jų miršta. Pastaruoju metu miokardo infarktu suserga vis daugiau jaunų žmonių – daugėja pacientų vos perkopusių 30 metų.

Taigi kyla klausimas, ką galime padaryti, kad situacija pasikeistų? Lietuvos širdies asociacija pataria visiems žinoti pradinius perspėjančius simptomus, ligų priežastis, rizikos veiksnius ir būdus šias ligas įveikti, nes tik laiku atpažinta liga ir skubiai suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

Pirmieji miokardo infarktą perspėjantys simptomai

Širdies raumenį maitina ir ją deguonimi aprūpina vainikinės širdies arterijos. Sveikomis vainikinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Tačiau joms susiaurėjus, kraujui tampa sunkiau pasiekti širdies raumenį ir žmogus pajunta pirmuosius negalavimus – dažniausiai skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu, kurį sukelia deguonies trūkumas. Šis skausmas yra vadinamas krūtinės angina. Tuomet diagnozuojama išeminė širdies liga – t. y. pažeistų, susiaurėjusių vainikinių arterijų liga. Šių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas – aterosklerozė.

Aterosklerozės priežastis – cholesterolio sankaupos vidinėje kraujagyslės sienelėje ir aterosklerozinės plokštelės susiformavimas. Ties tokia plokštele labai greitai gali susidaryti krešulys, kuris tampa kliūtimi kraujui tekėti į širdį. Aterosklerozė ilgus metus gali progresuoti nebyliai, ir pirmą kartą apie ją galimu sužinoti tik netikėtai įvykus miokardo infarktui arba insultui. Aterosklerozės vystymuisi daugiausia įtakos turi rizikos veiksniai, kurių daugelio galime išvengti. Yra trys pagrindiniai nemodifikuojami (tie, kurių negalime valdyti) rizikos veiksniai, tai – paveldėtas polinkis sirgti širdies ligomis, lytis (vyrai serga dažniau) ir vyresnis amžius. Tačiau svarbiausi ir daugiausia žalos sukeliantys veiksniai yra kontroliuojami mūsų pačių. Pagrindiniai rizikos faktoriai yra šie: kraujo riebalų arba lipidų (cholesterolio) perteklius kraujyje, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ir rūkymas. Rizika taip pat labai padidėja sergant cukriniu diabetu, esant mažam fiziniam aktyvumui ir antsvoriui ar nutukimui bei nuolat patiriant stresą.

Kai aterosklerozės pažeista nesveika kraujagyslė užkemšama krešuliu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir nustoja dirbti. Įvyksta miokardo infarktas, kuris neretai baigiasi mirtimi.

Dauguma infarktų prasideda netikėtai namuose, dažniausiai paryčiais. Infarktą išprovokuoti gali didelis stresas, sunkus fizinis krūvis, gausus rūkymas, alkoholio vartojimas, aukštas kraujospūdis, per dažnas pulsas, tačiau neretai infarktas ištinka tarsi „be priežasties“. Svarbu gerai žinoti infarkto pradinius požymius, nes kiekviena minutė gali padėti išgelbėti gyvybę.

Miokardo infarkto požymiai:

Kai širdies raumuo yra nepakankamai aprūpinamas krauju, atsiranda miokardo infarktą rodančių simptomų:

• Spaudimo, plėšimo, veržimo jausmas arba skausmas už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje;
• Skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius, nugarą, duobutės sritį;
• Skausmo trukmė – nuo 20 min. iki kelių valandų;
• Skausmą gali išprovokuoti neįprastai didelė fizinė arba emocinė įtampa;
• Skausmas neišnyksta pavartojus nitroglicerino;
• Gali būti dusulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, neišvengiamos mirties jausmas, sąmonės netekimas.

Atsiradus bent vienam iš šių simptomų, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją arba skambinti: 112

Svarbu kuo greičiau kreiptis į ligoninę, kad būtų galima išsaugoti kuo daugiau gyvybingo širdies raumens.

Iki atvyks gydytojas, reikėtų išgerti tabletę aspirino ir sučiulpti nitroglicerino tabletę arba ligoniui papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu, skirti nuskausminamųjų, jeigu reikia – mažinti per aukštą kraujospūdį ar per dažną pulsą. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį. Pirmosios valandos įvykus infarktui – pačios svarbiausios, jos dar vadinamos „auksinėmis valandomis“ – per jas išsaugoma gyvybė, išvengiama invalidumo.

Raimondas Kubilius, LŠA Prezidentas
El. paštas: raimondas.kubilius@kaunoklinokos.lt, info@heart.lt