8 liepos, 2020

Istorijos egzaminas vertas kritikos

Simboliška istorijos egzamino data – liepos 7 d., iškart po Karaliaus Mindaugo karūnavimo minėjimo. Toliau dalinamės abiturientų ir mokytojų įspūdžiais.

Gimnazijos abiturientas Mykolas pasakoja: „Paskutinio egzamino proga jaudinausi labiausiai, bet pamatęs užduotis pasijaučiau geriau. Egzaminas pasirodė kaip geras išbandymas, galutinė kova, po kurios laukė euforija ir galutinė ramybė. Mokytojas mus paruošė nuostabiai ir nebuvo preteksto jaudintis.“

Šaltinių užduotis vertėtų tobulinti. „Šių metų istorijos VBE savo turiniu bei užduočių tipologija apima didžiąją dalį egzamino programos. Jeigu 2019 metų egzamine trūko kultūros, tai šiame patikrinime matome priešingą vaizdą, tačiau tai nepakankamas žingsnis įvairovei, kuri būtina patikrinti įvairius mokinių gebėjimus ir skirtingą mokinių pažinimą. Egzaminui trūksta dar kontroversijų, kai ne viename šaltinyje randami skirtumai, o reikia paieškoti  ir atpažinti visiškai priešingus vertinimus, palyginti nuomones tarpusavyje ir, svarbiausia, pateikti argumentuotą asmeninį vertinimą. Tam pasitarnautų ir įdomesni istoriniai šaltiniai, pasirenkant ne tik amžininkų, bet daugiau šių dienų tekstų su esamomis interpretacijomis. Tai padėtų atsiskleisti savarankiškam mąstymui. Taigi, šių metų VBE daugiau orientuotasi ne į kūrybiškumą, inovatyvumą bei įvairovę, o į techniką, mokinių gebėjimų atlikti analizės procedūras patikrinimą,“ – taip egzaminą vertina „Saulės“ privačios gimnazijos abiturientus egzaminui rengęs mokyklos istorijos mokytojas Haroldas Maselis. 

Taip pat gimnazijos mokytojai pažymi, kad egzamine neišvengta klaidų. Pavyzdžiui, 37 klausime prašoma nurodyti valstybę, kuriai atiteko ATR sostinė, kai išties tokios nebuvo. Nuo 1569 m. Krokuva ir Vilnius išsaugojo reprezentacines Lenkijos ir LDK sostinių funkcijas, o Varšuva buvo ATR seimų vieta.

Teste palikti klausimai bei atsakymai neatitinka šios egzamino dalies funkcijos. „Akivaizdu, jog testinė egzamino dalis negali būti interpretacinė, bet skirta faktografiniam istorijos žinių patikrinimui ir nė vienas suformuluotas klausimas neturėtų kelti jokių abejonių. Deja, šių metų klausimynas neliko be „perlų“. Nesileisime į svarstymus, kas lėmė, jog klausimuose liko „klaustukų“ (užduočių sudarytojų istorinis, kalbinis neišprusimas, tiesiog neatidumas ir skubėjimas ar familiarus vergavimas kai kurioms mokyklinio istorijos kurso „dogmoms“). Belieka tik apgailestauti, jog vėl tokia našta buvo uždėta ant abiturientų,“ – teigia šiais metais prie „Saulės“ privačios gimnazijos komandos prisijungęs istorijos mokytojas ekspertas dr. Deimantas Karvelis.

Daugelis mokinių po istorijos egzamino jautėsi gerai, dalinosi pozityvumu. Mokytojai palaiko abiturientus, dar laikysiantiems kitus egzaminus linki sėkmės.

 

Žemiau pateikiami testo klausimai ir dr. Deimanto Karvelio komentarai:

5. Kurioje iš šių valstybių neįsitvirtino protestantizmas?

A Anglijoje. B Ispanijoje. C Nyderlanduose. D Šveicarijoje.

Karvelio komentaras: veiksmažodis neįsitvirtino iškart klausimą daro kontraversišką ir labai netikslų. Žinoma, norėta atsakymo B. Klausimas būtų logiškas, jeigu būtų klausta –neplitoIstorinė realybė tokia, jog: 1. Anglijoje protestantizmas neįsitvirtino. Anglikonybė, tapusi valstybine Anglijos religija nuo 1534 m., nėra protestantizmas. Bet kuris rimtas bažnyčios istorikas ar teologas patvirtins, jog tai yra krikščionybės šaka, atsiradusi iš protestantiškos tradicijos, tačiau turinti stiprų ryšį su katalikiška teologija, t. y. tai labiau krikščioniška konfesija, užimanti tarpinę vietą tarp protestantizmo ir katalikybės. Klasikinis protestantizmas, plitęs Anglijoje kaip kalvinizmas (puritonai), neįsitvirtino, bet priešingai – dėl anglikonų persekiojimo emigravo į Šiaurės Ameriką. Nyderlanduose protestantizmas įsitvirtino tik vienoje dalyje – Olandijos respublikoje. Pietinės Nyderlandų provincijos (vėlesnė Belgija) liko katalikiškos. A ir C pakeistus į tikrai protestantiškus kraštus (Prūsiją, Daniją, Švediją ar Škotiją) klausimas būtų tapęs etišku ir istoriškai teisingu.

6. Pasirinkite teisingą šių įvykių chronologinę seką. 1. Liublino unijos sudarymas. 2. Martyno Mažvydo „Katekizmo“ išleidimas. 3. Pirmojo Lietuvos Statuto išleidimas. 4. Vilniaus universiteto įsteigimas.

A 4, 3, 1, 2.

B 3, 2, 1, 4.

C 2, 3, 4, 1.

D 1, 4, 2, 3.

Karvelio komentaras: klausimo ir atsakymo teiginiai suformuluoti netiksliai. Atidūs moksleiviai, besimokydami XVI amžiaus Lietuvos istoriją, puikiai žino, jog visi trys Lietuvos Statutai nebuvo leidžiami, spausdinami, bet plito nuorašais ir pavietų bajorų teismuose bei Lietuvos Vyriausiajame Tribunole buvo naudojami tik jų rankraščiai. Statutai buvo SUDARYTI, o ne IŠLEISTI. Trečiasis Statutas pradėtas spausdinti tik XVII a. pradžioje, o PIRMASIS IŠLEISTAS buvo tik XX a. istorikų kaip mokslinė publikacija. Akivaizdu, jog testo klausimų nematė dalykinio redaktoriaus akis.

12. Jakobinams atėjus į valdžią Prancūzijoje: A atkurta konstitucinė monarchija; B įtvirtintas respublikinis valdymas; C katalikų religija paskelbta valstybine; D sustabdyti karai su užsienio valstybėmis.

Karvelio komentaras: klausimas neetiškas. Žiūrint faktografiškai, atsakymas turi būti tik B, nes jakobinų daugumos dėka 1792 m. paskelbta respublika, kur įteisinta 1793 m. konstitucijoje, kai jakobinai vyravo Konvente. Siūlant kaip teisingą atsakymą D, iškyla kontroversijos, nes žinoma, jog jakobinai įvedė rekrutų prievolę, mobilizavo visuomenę karams su Austrija bei Prūsija.

21. Kuriuo skaičiumi žemėlapyje pažymėtoje valstybėje XX a. ketvirtąjį dešimtmetį buvo išsaugotas demokratinis valdymas?

A 1. B 2. C 3. D 4.

Karvelio komentaras: klausimas neteisingas ir sykiu neetiškas. Norėta atsakymo – Čekoslovakija, remiantis istoriografine teze, jog ši valstybė Rytų Europoje buvo demokratijos forpostas. Ir tai tiesa. Tačiau klausiama apie 4 dešimtmetį. Čekoslovakija okupuota Trečiojo reicho 1939 m. 1939 ir 1940 m. dar yra 4 dešimtmečio tąsa, taigi Čekoslovakija negali būti laikoma teisingu atsakymu.


11 kovo, 2025

Antradienį minint 35-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, Vilniaus Universiteto (VU) Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Ernestai Kazakėnaitei įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija.  E. Kazakėnaitei paskirti […]

4 kovo, 2025

Universitetas „Vilnius Tech“ gavo 669 tūkst. eurų finansavimą Lietuvos kibernetinio saugumo specialistų ugdymui, kurį skiria tarptautinės technologijų korporacijos „Google“ įsteigta […]

3 kovo, 2025

Šiandien startuoja Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriaus skaitymo skatinimo iniciatyva „Biblioteka arčiau vaikų“. Skaitymo džiaugsmas […]

27 vasario, 2025

Vilniuje, Pilaitės mikrorajone duris atveria vienas moderniausių lopšelis-darželis „Vydūnėlis”, turintis baseiną ir pasižymintis išskirtiniais sprendiniais dar efektyvesniam vaikų ugdymui, jų […]

24 vasario, 2025

Vilniaus universitetas ir Šiaulių rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl vardinės Romualdo Ozolo stipendijos įsteigimo. Stipendijos tikslas – skatinti Universiteto pirmosios ir antrosios pakopos studijų studentus, […]

15 vasario, 2025

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Vokietijoje lankėsi Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde. Tai – vienintelė […]

14 vasario, 2025

Vyriausybei užsimojus švelninti esamą reikalavimą ir leisti formuoti vienuoliktokų klases nuo 12-os moksleivių, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis tikina – dėl šių sprendimų kylančią […]

12 vasario, 2025

Kėdainių mokyklose trūksta apie 14 tūkst. vadovėlių. Nors jų įsigijimui lėšų pakanka, tačiau įsigyti jų neįmanoma dėl stringančios leidybos, skelbia […]

6 vasario, 2025

Kauno švietimo inovacijų centras tęsia unikalią tradiciją – renka ir apdovanoja ryškiausias metų švietimo asmenybes. Trečiadienį progresyviausiems pedagogams nusilenkta kino […]

6 vasario, 2025

Paskirstytos Lietuvos valstybės biudžeto lėšos užsienio lituanistinėms mokykloms. Lietuvos finansinę paramą šiemet gauna 124 lituanistinio švietimo mokyklos, kuriose mokosi daugiau […]

Petro Skargos toga ir biretas VU 350 metų jubiliejaus parodoje Pranciškaus Smuglevičiaus salėje / Fot. J. Bulhak. LNM
6 vasario, 2025

Du Lietuvos muziejai praėjusių metų pabaigoje sulaukė ypatingos dovanos: atlikus tyrimus buvo įrodyta, kad Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugoma pelerina […]

3 vasario, 2025

Šiandien Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas susitiko su Lietuvos moksleivių robotikos bendruomene, jungiančia beveik 50 komandų, kurias sudaro įvairaus amžiaus ir […]

31 sausio, 2025

Netolimoje perspektyvoje Klaipėdos rajone planuojama statyti tris naujas ugdymo įstaigas. Skaičiuojama, kad jose atsiras papildomos 330 vietų rajono vaikams.  Kaip […]

29 sausio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn Vyriausybė nutarė perduoti iki šiol Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) patikėjimo teise valdytą ilgalaikį materialųjį turtą – […]

28 sausio, 2025

Antradienį pasirašyta Lietuvos ir Bostone įsikūrusio Masačusetso technologijos instituto (MIT) bendradarbiavimo sutartis. Kaip ceremonijos metu teigė prezidentas Gitanas Nausėda, ši […]

VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas
23 sausio, 2025

2025-uosius Seimui paskelbus lėktuvo ANBO („Antanas Nori Būti Ore“ akronimas) ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais, VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas […]

22 sausio, 2025

Lietuvos šaulių sąjunga įsigijo kompiuterinius simuliatorius, skirtus apmokyti būsimus FPV (angl. First Person View) dronų operatorius. Per sausio mėnesį 40 […]

21 sausio, 2025

„Nuo 2024-ųjų sausio iki rugsėjo skaudžiausia rajono švietimo problema buvo klausimas, ar visos šešios mūsų gimnazijos suformuos vienuoliktas klases. Susitikinėjome […]

ŠMSM nuotr.
16 sausio, 2025

Sausio 14 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje lankėsi Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) atstovai Christoph Schaefer ir Maxim Titov. […]

10 sausio, 2025

1991-ųjų Sausio įvykių metu daugelis jautėsi privalą būti Vilniuje prie Seimo ar Televizijos bokšto, esantys Kaune važiavo budėti į Sitkūnus […]

Regionų naujienos