Istorijos pamoka ant Lentainių piliakalnio
Penktadienį visoje Lietuvoje prasidėjo tris dienas truksiančios Europos kultūros dienos, kurių tema šiemet „Kultūros paveldas ir bendruomenės”.
Dar XX-ojo amžiaus pradžioje Atėnų chartija atkreipė dėmesį, jog patikimiausias garantas išsaugoti kultūros paminklus ateičiai yra konkrečios vietovės žmonių pagarba ir prisirišimas prie jų. Šiandien vis labiau suvokiama, kad į kultūros paveldo apsaugą turi įsitraukti ir visuomenės atstovai, bendruomenės, nes jos tuo paveldu betarpiškai naudojasi, todėl jį saugos ir puoselės, perduos ateities kartoms.
Tai puikiai supranta ir Kauno rajono žmonės, kurių pastangomis tvarkomi Ringovės, Jadagonių, Piepalių, Pyplių piliakalniai, kitas kultūros paveldas. Iš viso Kauno rajono teritorijoje dunkso net 23 piliakalniai.
Jaukų renginį ant įspūdingo Lentainių piliakalnio (Domeikavos sen.) penktadienį surengė Radikių kaimo bendruomenė, kuri ėmėsi iniciatyvos tvarkyti ir saugoti šį istorijos paminklą. Į renginį atvyko Domeikavos gimnazijos mokiniai, seniūnijos atstovai, bičiuliai iš Kelmės rajono savivaldybės.
Šventę trimis galingais šūviais pradėjo Karo istorijos muziejaus patranka. Folkloro ansamblis „Serbentėlė“ padainavo keletą liaudiškų dainų, o istorikas Arvydas Pociūnas pasakojo Lentainių piliakalnio istoriją.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė bendruomenės pastangomis puoselėti kultūros paveldą ir įteikė aktyviausiems jos nariams padėkas. Diplomai taip pat buvo įteikti orientacinio žaidimo komandoms.
Šventės dalyviai vaišinosi koše ir arbata. Daugelis jų kopė stačiais piliakalnio šlaitais, nuo jo viršukalnės gėrėjosi įspūdingu kraštovaizdžiu, fotografavosi.
Lentainių (Lantainių) piliakalnis su gyvenviete minimas dar ir Kleboniškio arba Pekelkos vardais.
Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos pakraštyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Šlaitai nuo slėnio statūs, maždaug 30 m aukščio.
Piliakalnį apardė 1915 m. aikštelės viduryje pastatytas betoninis bunkeris, kuriam užpilti panaudota šiaurės vakarinio pylimo žemė (nukastas beveik visas pylimas), o pačioje aikštelėje dabar styro 4 m aukščio kauburys. Šiaurinėje ir pietinėje pašlaitėse 3,5 ha plote yra I tūkstantmečio antrosios pusės – XIV a. papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1938,2001–2004 m. Iki 85 cm storio kultūriniame sluoksnyje rasta stulpaviečių, židinių, galąstuvas, grublėtos bei žiestos keramikos, gyvulių kaulų. 500 m į pietryčius yra II a. – XVI a. Radikių kapinynas, tyrinėtas 1959, 1967 m.
